Kiekvienas miestas yra skirtingas – skiriasi jo aplinka, plotas, istorija, vystymosi tempai ir kt. Bendra yra tai, kad visi įvairiais būdais nori išsaugoti tai, ką turi vertingiausia, pabrėžti savitumą. Ir nesvarbu, ar tai Londonas, Paryžius, Roma, Atėnai, Madridas, Peterburgas, Maskva, Talinas, Ryga, Vilnius, Trakai ar Panevėžys.

           Paprastai stengiamasi išsaugoti architektūrinį urbanistinį paveldą. Visi didieji Lietuvos miestai turi savo senamiesčių, istorinių dalių specialiuosius planus, kurie reglamentuoja jų tvarkymą. Panevėžio istorinės dalies specialusis planas rengiamas, kad išsaugotume tai, ką dar turime vertinga architektūriniu, urbanistiniu požiūriu. Miestas ypač suniokotas tarybiniais metais, todėl nebeliko daug vertingų paveldo objektų. Bet norint išsaugoti tai, ką dar turime, ir reikia specialiojo plano. Kita vertus, kartu užkertamas kelias chaotiškam miesto centro tvarkymui, valdininkų savivalei išduodant projektavimo sąlygas, derinant projektus, išduodant leidimus statyti, rekonstruoti, remontuoti ar griauti statinius (viskas reglamentuojama).

           Dar 2005 m. Panevėžio miesto savivaldybės taryba patvirtino miesto kultūros paveldo tinklų schemą – pradinį dokumentą rengiant istorinės dalies planavimo dokumentus. Schemos ribos – Nemuno, J.Basanavičiaus, Ukmergės, Vilniaus, J.Biliūno, Senamiesčio, Marijonų gatvės, Taikos al., Tulpių, A.Smetonos, Vasario 16-osios, S.Daukanto gatvės – iš viso 346,68 ha. Šiuo dokumentu pagal tuo laiku galiojusius teisės aktus apibrėžta saugoma zona, nustatytos ribos, teritorijos kultūrinė vertė, sudėtis, vertingi elementai, apsaugos reikalavimai, naudojimo, tvarkymo režimai ir pan. Schemai pritarė ir parašais patvirtino tuometė apskrities viršininkė Gema Umbrasienė, dabartinio Kultūros paveldo departamento (KPD) Panevėžio teritorinio padalinio (PTP) viršininkas Arūnas Umbrasas. Vadovaudamasis šiuo dokumentu PTP išdavinėjo objektų projektavimo sąlygas ir kt. dokumentus gyventojams, architektams, projektuotojams.

           2005 m. visiškai pasikeitė šalies teisės aktai. Įkurtos nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos, kurios įpareigotos nustatyti paveldo objektų vertingąsias savybes.

Vadovaujantis Panevėžio nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktu 2008 m. kovą į LR kultūros vertybių registrą įrašyta 138,97 ha miesto istorinė dalis. 2009 m. vasarą Savivaldybės taryba pavedė administracijai teikti ES paramai gauti teritorijų planavimo dokumentus – tarp jų ir istorinės dalies teritorijos, apsaugos zonos ribų nustatymo bei tvarkymo specialųjį planą. Atsižvelgus į PTP reikalavimus, į miesto istorinės dalies ribas įtraukta dalis A. Smetonos gatvės, A. Smetonos, Birutės, Š. Mero ir Respublikos gatvių ribojamas kvartalas, autobusų stoties pastatas Savanorių a. 5 bei jo gretimybės - Savanorių a. dalis nuo Ukmergės g. Taip įvertinus PTP ir Savivaldybės tarybos komitetų siūlymus 2011 m. miesto istorinė dalis išplėsta iki 314,13 ha (30 ha mažiau nei dar 2005 m. savo parašu yra pritaręs PTP vadovas A.Umbrasas). Tokia teritorija įrašyta į Kultūros vertybių registrą buvo iki pat 2013 m. sausio. Per daugiau kaip metus paveldosaugininkai jokių pretenzijų nereiškė.

2012 m. pavasarį 314,13 ha teritorija paskelbta saugoma Savivaldybės. Nustatyta, kad ji saugoma viešam pažinimui ir naudojimui, o reikšmingumą lemiančių vertingųjų savybių pobūdis yra architektūrinis-urbanistinis.

           Tačiau šių metų sausį daugiau kaip metus paveldosaugininkams tikę registro duomenys pakeisti – 314,13 ha teritorijos ribų planas pašalintas iš registro ir pareikalauta pateikti šios teritorijos vertinimo tarybos aktą. KPD „motyvai“ – esą nėra aiškiai nustatytų vertingųjų savybių, trūksta kai kurių dokumentų, be to, neva neteisėta registracija atlikta jau iš pareigų atleisto darbuotojo nurodymu.  

           Atsižvelgus į paveldosaugininkų pastabas istorinės dalies vertingosios savybės patikslintos, visa reikalinga medžiaga pateikta KPD. 314,13 ha miesto istorinė dalis vėl įrašyta į Kultūros vertybių registrą, tačiau žaidimas nesibaigė - kovo viduryje dėl neaiškių aplinkybių vėl pašalinta. Balandį vertinimo taryba dar kartą KPD pateikė pataisytą medžiagą, tačiau gegužę KPD vėl pareiškė, kad dokumentai parengti nesilaikant teisės aktų.

             Ieškodama išeičių ir matydama, kad su paveldosaugininkais rasti bendro sprendimo nepavyksta, Savivaldybė kreipėsi į Kultūros ministeriją. Kultūros viceministras paprašė KPD suderinti istorinės dalies specialųjį planą ir netrukdyti įsisavinti ES paramos. Dar vienas susitikimas su ministerija ir KPD numatytas rytoj.

             Savivaldybė kreipiasi į KPD Panevėžio padalinį, kad šis miesto bendruomenei viešai atsakytų į kelis klausimus:

1. Jei kelia abejonių istorinės dalies vertingosios savybės, kodėl jis Savivaldybei yra siūlęs istorinę miesto zoną paskelbti netgi draustiniu? (Savivaldybė panevėžiečiams nori paaiškinti, kad visoje Respublikoje draustiniais yra paskelbtos tik tokios vertingos ir unikalios atskiros miestų dalys kaip Trakų pilies teritorija, Vilniaus pilių kompleksas ir pan.)
2. Jei KPD neįtinka Savivaldybės siūloma tvirtinti 314,13 ha istorinės dalies teritorija, kodėl daugiau kaip metus ji buvo įrašyta į Kultūros vertybių registrą, pagal ją išdavinėjamos sąlygos gyventojams, projektuotojams ir pan.? Ar taip nebuvo pažeistas viešasis interesas? Kas pasikeitė per tuos metus? Kita vertus, ar teisėtas KPD sprendimas panaikinti Registre istorinės dalies duomenis po daugiau negu metų nuo jų įregistravimo?

         Ar KPD, o ne vertinimo taryba, turi teisę nustatyti vertingąsias savybes?

1. Ar gali būti, kad nepritariama Savivaldybės projektui vien todėl, kad istorinę dalį paskelbus saugoma Savivaldybės KPD tiesiog nebeturės įtakos šiai teritorijai?

Panevėžio miesto savivaldybė