Šiandien 15 val. Panevėžio kraštotyros muziejuje atidaroma paroda „Panevėžio urbanistikos raida 1918–1940 metais“.

Paroda atskleidžia miesto urbanistikos pokyčius per 22 m. nepriklausomybės metus. Ekspozicija pristato tuometinį modernėjantį miestą: pastatytus mokyklų, šventovių, ligoninių, bankų, savivaldos įstaigų, gamyklų, tiltų, gyvenamųjų namų pastatus, mieste dirbusius architektus ir jų projektus, miesto planus, istorinius Panevėžio vaizdus.

1933-iaisiais Panevėžys pagal statybos tempus pirmavo visoje Lietuvoje. Tais metais Respublikos gatvėje pastatytas žydų liaudes bankas, Panevėžio valsčiaus pastatas Smėlynės gatvėje, atidarytas rekonstruotas AB ,,Lietuvos muilas“ Panevėžio fabrikas Staniūnų gatvėje ir kiti visuomeniniai pastatai, kilo gyvenamieji namai. Prieš beveik 8 dešimtmečius statyti pastatai ne tik puošia miestą kaip architektūrinio paveldo objektai, bet ir puikiai funkcionuoja. Panevėžio teritorinė ligonių kasa, Panevėžio rajono savivaldybės poliklinika, Panevėžio specialioji mokykla, STT Panevėžio valdyba, LR valstybės saugumo departamento Panevėžio apygardos skyrius, Panevėžio apygardos teismas ir daugelis kitų įstaigų veikia nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu statytuose modernios architektūros pastatuose. Šis trumpas, bet ryškus laikotarpis Panevėžio architektūroje paliko žymesnį pėdsaką nei praėjusieji šimtmečiai.

Parodą lydi edukacinė programa, kurios metu išgirsite įdomių pasakojimų apie Panevėžio senuosiuose pastatuose pulsavusį gyvenimą, ten gyvenusias asmenybes; pamatysite, kokiu tiltu per Nevėžį važinėjo Jūsų tėvai ar seneliai; sužinosite apie modernų, didžiosiomis akacijomis apsodintą prospektą, vadintą „meilės alėja“; pajausite tarpukario Panevėžio miesto atmosferos dvelksmą.

Paroda veiks iki rugpjūčio 3 d. Ją rengė muziejininkai Jūratė Gaidelienė, Donatas Pilkauskas, dailininkė Danguolė Gailiūnaitė, maketuotoja Asta Radvenskienė. Projektą finansavo Kultūros rėmimo fondas.

Ryšių su visuomene skyriaus ir Kraštotyros muziejaus inf.