2014-ieji buvo paskutiniai šios kadencijos Tarybos metai, kada visi turėjome garbės atstovauti savivaldai, kurios miestas ir toliau lieka regiono lyderis daugelyje veiklos sričių. Didžiuojuosi, kad net ir būsimų rinkimų į vietos savivaldybių tarybas fone sugebėjome nuveikti nemažai darbų.

Turime kuo didžiuotis, tačiau yra ir dėl ko savikritiškai pažvelgti į save, savo darbus - ne visus esame atlikę, o kai kuriuos galėjome ir turėjome atlikti anksčiau. Todėl labai tikiuosi, kad netrukus dirbti pradėsianti naujoji Taryba ne tik vykdys savo užsibrėžtus tikslus, bet išlaikys brandos egzaminą ir negriaus to, kas padaryta, tęs pradėtus, bet dar neužbaigtus darbus.

2014 m. Panevėžys išlaikė didžiulį egzaminą – miestas puikiai įvykdė Lietuvos kultūros sostinės projektą, kuris buvo itin svarbus Panevėžiui kultūrine, ekonomine ir ypač rinkodaros prasme. Aukštaitijos sostinė buvo įvertinta kaip gilių kultūros tradicijų miestas tiek Lietuvoje, tiek mūsų partnerių Europoje. Savivaldybės administracijos skyriai, miesto kultūros ir meno, švietimo, kitos įstaigos 2013-2014 m. dirbo labai intensyviai. Man taip pat teko dirbti įvairiose darbo grupėse, dalyvauti pasitarimuose, spręsti man priklausančius klausimus ar inicijuoti jų sprendimą politiniu lygmeniu. Lietuvos kultūros sostinės projekto įgyvendinimo lygį pakėlėme labai aukštai, todėl neatsitiktinai dėl šio titulo jau varžosi tiek didieji, tiek ir mažesni miestai.

Norėčiau paminėti išorės ekspertų vertinimą. Lietuvos laisvosios rinkos instituto manymu, Savivaldybės darbas jau kelerius metus išlieka tarp geriausių Lietuvoje. Tarp miestų savivaldybių Panevėžys buvo trečias. Nusileidome tik Klaipėdai ir Vilniui, surinkę 63,6 balo iš 100. Lenkiame Kauną, Alytų, Palangą ir Šiaulius.

Demografiniai procesai. Panevėžys daugeliu aspektų neišsiskiria iš visai Lietuvai būdingų tendencijų. Deja, ir pas mus mažėja gyventojų. Tiesa, nebe taip drastiškai. Gyventojų registro tarnybos duomenimis, 2015 m. pradžioje mieste gyveno 105,2 tūkst. panevėžiečių. Per metus šis rodiklis susitraukė beveik tūkstančiu.

Tačiau yra ir teigiamų pokyčių. Pirmą kartą nuo 2011 m. didėjo gimstamumas. Mieste įregistruoti 1048 naujagimiai. Tuo tarpu mirčių skaičius atitinkamų laikotarpiu buvo mažiausias – 1299. Daugėja santuokų, mažėja ištuokų.

Šie rodikliai leidžia daryti išvadą, kad vis dar aktuali emigracijos iš Lietuvos ir migracijos į kitus šalies miestus tendencija. Laiku neįsteigėme savarankiškos aukštosios mokyklos, todėl daug mokyklas baigusių jaunuolių išvažiuoja mokytis į didžiuosius miestus. Labai tikiuosi, kad auganti miesto ekonomika ir investicijos pritrauks daugiau jaunų specialistų ne tik iš didžiųjų miestų, bet ir aplinkinių rajonų.

Po truputį teigiama linkme krypsta ir nedarbo problema. Per metus bedarbių sumažėjo 3 procentiniais punktais (dabar jų yra 9 proc.).

Nepaisant pozityvių darbo rinkos tendencijų, trūksta kai kurių profesijų darbo jėgos. Džiaugiuosi, kad Panevėžyje dialogas tarp verslo, profesinio rengimo, aukštųjų mokyklų atstovais intensyvėja, todėl esu tikras, kad netrukus specialistų rengimas, darbuotojų perkvalifikavimas atitiks verslo poreikius, kas skatins verslumą, o kartu spręs demografijos ir nedarbo problemas.

Biudžetas ir finansai. Savivaldybė įvykdė 2014 m. biudžetą – planuotas lėšas (per 221,9 mln. Lt) viršijo 207,1 tūkst. Lt. galutinės pajamos sudarė per 222,1 mln. Lt. Kas labai svarbu, sugebėjome sumažinti skolas 8,24 mln. Lt. Skola mažėjo pirmą kartą po 2011 m. O tokio dydžio kaip pernai mažėjimas užfiksuotas, manau, pirmą kartą Panevėžio istorijoje.

           Ekonomika, verslas, investicijos. 2014 m. pradžioje tiesioginės užsienio investicijos (TUI), palyginti su 2013 m. tuo pačiu laikotarpiu, išaugo beveik 11 proc. ir sudarė 849,55 mln. Lt (246,05 mln. Eur). Vienam gyventojui teko 2554 Eur. Pagal TUI Panevėžį lenkia tik didžiausi Lietuvos miestai Vilnius, Kaunas ir Klaipėda.

Tokio dydžio TUI Panevėžyje – didžiausias rodiklis per nepriklausomybės metus. Esu tikras, kad investicijų didėjimas – ne tik bendro ekonomikos augimo rezultatas, bet ir investuotojų pasitikėjimas miestu, jo potencialu.

2013 ir 2014 m. buvo labai svarbūs rengiantis 2014–2020 m. ES investicijų etapui. Savivaldybė planuoja, kad Panevėžį atnaujins 86 daugiau kaip 101,5 mln. Eur vertės projektai. Per pusę šios sumos – apie 60 mln. Eur – sudarys ES lėšos.

Šiemet daug darbo turės mano sudaryta darbo grupė europinės vėžės „Rail Baltica“ tiesimui pro Panevėžį remti ir su tuo susijusiems klausimams spręsti. Tikriausiai grupės sudėtis keisis, tačiau esu tikras, kad tęs pradėtus darbus, nes jau dabar sprendžiama dėl tikslios vėžės kreivės, stoties ir logistikos terminalo statybos Panevėžyje.

Šiemet turėtų pradėti darbą pirmoji Panevėžio laisvosios ekonominės zonos (LEZ) gamykla. 2013-2014 m. daug dirbome, kad sudarytume kuo palankesnes sąlygas investuotojams. UAB „Devold“ teigimu, be jau dabar dirbančių 260 darbuotojų, ketinama įdarbinti dar 100.

Žinoma, norėtųsi, kad naujų investuotojų LEZ teritorijoje atsirastų kuo greičiau. Todėl su viltimi žvelgiu į LEZ operatorę „Ogmios“ įmonių grupę. Su jos atstovais esu ne kartą kalbėjęs ir pažadėjęs visokeriopą pagalbą. Tikiuosi, pasitvirtins operatoriaus prognozės, kad TUI į LEZ jau artimiausiais metais sieks mažiausiai 20 mln. Eur, bus sukurta 1,5–2 tūkst. darbo vietų.

         Ūkis. 2014 m. miesto infrastruktūros objektų priežiūros paslaugoms ir remonto darbams panaudota 7,2 mln. Lt. Iš jų 3,4 mln. Lt - miesto biudžeto lėšos, gautos iš Savivaldybės įmonių dividendų. Jos skirtos pagrindinėms gatvėms rekonstruoti.

           Švietimas. Vienas iš reikšmingesnių pokyčių - įsteigta Sporto vidurinė mokykla šalies (regiono) itin gabiems sportui mokiniams.

           Pakoreguotas bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos planas. Suaugusiųjų mokykla (Pataisos namuose) prijungta prie Suaugusiųjų mokymo centro. Nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. ,,Aušros“ ir ,,Ąžuolo“ pagrindinėse mokyklose nekomplektuojamos devintos klasės.

           Vis dėlto turiu apgailestauti, kad šiai kadencijai pritrūko politinės valios daugiau reorganizuoti švietimo įstaigų tinklą. Reikia tikėtis, ateinantys politikai bus ryžtingesni.

           Kultūra. 2014-ieji miesto kultūrai buvo išskirtiniai – buvome Lietuvos kultūros sostine. Ir pirmiausia tą vardą reikėjo pateisinti. Esu tikras, kultūros darbuotojų, įstaigų, rėmėjų dėka tai pavyko padaryti. Visus metus tiek viešojoje erdvėje Lietuvoje, tiek mieste buvo juntama Panevėžio – Kultūros sostinės dvasia. Programą sudarė daugiau kaip 360 renginių. Panevėžiečiai ir miesto svečiai turėjo progos susipažinti ne tik su aukštaičių krašto, šalies, bet ir įvairių tautų kultūra.

Panevėžys patvirtino savo, kaip kultūra garsėjančio miesto, vardą, parodė, kad esame kuriantis, draugiškas, tolerantiškas, europietiškas miestas. Ne veltui mus aplankė tiek daug Lietuvos, Europos, pasaulio kūrėjų, kultūros ir meno atstovų, užsienio šalių ambasadorių.

Prisiminkime: konkurse dėl Lietuvos kultūros sostinės 2014-aisiais dalyvavo tik vienas Panevėžys. Tačiau po to, kai mes puikiai išnaudojome galimybes, jau dabar aišku, kad dėl vėlesnių metų pasirengę kautis tiek didmiesčiai, tiek mažesni miestai.

Užsienio reikalų ministerija už kultūros sostinės projektus Savivaldybę apdovanojo Auksine krivūle.

           Sportas. Mieste sportuoja daugiau kaip 1500 vaikų, tai garantuoja jų užimtumą, sveiką gyvenimo būdą, iš dalies ir nusikalstamumo prevenciją. Sporto vidurinė mokykla artimiausiais metais turėtų tapti gimnazija.

2014 m. klubams skirti 350 000 Lt. Tai gerokai daugiau nei anksčiau. Deja, iš aukščiausio lygio turnyrų pasitraukė futbolo klubas „Ekranas“. Tačiau įsikūrė naujas klubas „Panevėžys“, žadantis naujoviškesnį, skaidresnį darbą su jaunaisiais futbolininkais, kurie, tikimasi, atkovos buvusias miesto futbolo pozicijas Lietuvoje.

Ryšiai su užsieniu. Intensyviai dirbau su Ukrainos miestu Vinycia ir Rumunijos Maramurešo apskritimi, kad jau šiemet būtų pasirašytos bendradarbiavimo sutartys. Esu tikras, kad jos bus svarbios įgyvendinant bendrus projektus kultūros, meno, sporto, verslo ir kitose srityse.

Savivaldybės indėlį į Rumunijos ir Lietuvos bendradarbiavimo skatinimą Rumunijos prezidentas įvertino įteikęs man šios šalies ordiną. Jį vertinu kaip apdovanojimą visam Panevėžiui.

2014 m. Panevėžyje organizuoti 6 susitikimai su diplomatinio korpuso atstovais. Savivaldybėje apsilankė 26 delegacijos ir svečiai iš Kinijos, JAV, Ispanijos, Italijos, Turkijos, Norvegijos, Lenkijos, Nyderlandų, Didžiosios Britanijos, Rusijos, Rumunijos, Moldovos, Bulgarijos, Vengrijos, Latvijos, Estijos, Vokietijos, Gruzijos. Teikėme informaciją apie galimybes investuoti Panevėžyje, pristatėme miestą, jo ekonomiką ir kultūrą.

              Panevėžio meras Vitalijus Satkevičius

Parengė Ryšių su visuomene skyrius. Visa ataskaita skelbiama www.panevezys.lt