Rugsėjo 13 d. Panevėžio miesto dailės galerijoje vyks konferencija „Nuo pramonės revoliucijos - modernizmo epochos link“ Europos paveldo dienoms, kurių viena iš temų -epochų ženklai – paminėti.

Europos paveldo dienos Panevėžyje, Dailės galerijoje, tradiciškai organizuojamos nuo 2011 m. Pirmoji konferencija buvo skirta sienų tapybai. Kartu apžiūrėta Kristaus Karaliaus katedra, aplankytas Palėvenės vienuolynas Kupiškio rajone. Antroji konferencija buvo apie vietos dvasią, kada kalbėta apie senųjų kapinių išsaugojimo svarbą, lankytos Dievo Apvaizdos tako kapinės.

Šiemetė konferencija „Nuo pramonės revoliucijos - modernizmo epochos link“ skirta Panevėžio pramonės paveldui. Dailės galerijoje žymūs mokslininkai, paveldo specialistai dr. Marija Drėmaitė, dr. Vaidas Petrulis, dr. Lijana Natalevičienė, Gintaras Kerbedis, Laura Abukauskaitė skaitys pranešimus. Ekskursijos, kurią ves paveldo specialistė Rasuolė Kerbedienė, metu bus apžiūrimi miesto pramonės paveldo objektai: vėjo malūnai, muilo, konservų, cukraus fabrikai ir kiti. Konferenciją baigs edukacinė programa „Siauruko pakelės legenda“ Aukštaitijos siaurojo geležinkelio garvežinėje.

„XXI a. Europoje nebeabejojama pramonės paveldo išsaugojimo svarba. Europos Taryba jį yra paskelbusi neatsiejama bendrojo Europos paveldo dalimi ir pripažinusi jo reikšmę kuriant bendrą europietiškąjį tapatumą. Vis daugiau šalių, įžengiančių į poindustrinę erą, susirūpina savo pramoninės praeities išsaugojimu. Tačiau vis dažniau susiduriama su problemišku klausimu – kaip išsaugoti tą palikimą? Prieita prie išvados, kad optimali paveldo išsaugojimo priemonė yra objekto panauda ir pritaikymas nūdienos poreikiams, nepažeidžiant vertingųjų (paveldinių) objekto savybių”, - teigia dr. Marija Drėmaitė, konferencijoje skaitysianti pranešimą „Pramonės paveldo iššūkiai XXI amžiaus Europoje ir Lietuvoje”.

Dr. V. Petrulis pranešime „Pramonės architektūra ir stilistinės Modern Movement ištakos“ kalbės apie modernizmą kaip stilių ir jo sąsajas su pramonės architektūra Europoje, įterpdamas praktinių pavyzdžių bei teorinių pastabų iš tarpukario Lietuvos, Panevėžio konteksto.

Dr. L. Natalevičienės pranešimo centre - XX a. pirmosios pusės (daugiausia tarpukario laikotarpio) mažiau žinomi visuomeniniai ir gyvenamieji interjerai. Bus siekiama nušviesti istorizmo, tautinio stiliaus ir racionalistinės architektūros apraiškas interjeruose, apibūdinti charakteringus pavyzdžius, atskleisti jų atsiradimo aplinkybes.

Panevėžys, skaičiuojantis 510-uosius metus, – vienas tituluočiausių Lietuvos pramonės miestų, ne be reikalo vadintas šalies pramonės sostine. Keičiantis epochoms karų, politinių perversmų griautas verslas ir pramonė tiesdavosi, prisitaikydavo prie laikmečio poreikių, kurdavosi naujos šakos.

XIX-XX a. pr. pramonės revoliucija paliko itin ryškų pėdsaką mūsų mieste: nutiestas siaurojo geležinkelio ruožas, pastatyta degtinės darykla, Montvilos spirito gamykla, grūdų ir vėjo malūnai. Nauja pakilimo banga nuvilnijo tarpukario laikotarpiu: išaugo cukraus fabriko pastatų kompleksas, Lietuvos banko skyrius, muilo fabrikas. Veikė daug smulkių įmonių.

Sovietmečiu Panevėžyje įsikūrė daug - per 20 modernių tuo laiku fabrikų ir gamyklų: „Ekranas”, „Aurida”, „Lietkabelis”, tiksliosios mechanikos gamykla, stiklo fabrikas, rekonstruotos senos. Vertinant pramonės paveldą svarbi pastatų architektūrinė pusė bei naudota gamybos technologija.

„Mūsų kartai iškyla svarbus uždavinys – šio tipo statinių (objektų) išsaugojimas, atgaivinimas, netgi prikėlimas naujam gyvenimui. Panevėžyje yra kontrastingų pavyzdžių – vieni pramonės paveldo objektai apleisti nyksta laukdami šeimininkų, kiti atgaivinti tęsia gamybinę veiklą arba išmoningai pritaikomi turizmo reikmėms. Manau, kad tokiame mieste kaip Panevėžys ypač būtina kalbėti apie pramonės paveldą, jo išsaugojimo svarbą, nes tai sritis, kuria garsėjo mūsų miestas”, - teigė konferencijos projekto vadovė Rasa Stružienė.

         Ryšių su visuomene skyriaus ir Dailės galerijos inf.