Kovo 13 d. 17.30 val. Panevėžio miesto savivaldybėje bus atidaryta esperanto kalbos kūrėjui Liudvikui Lazariui Zamenhofui skirta paroda. Joje – L.L.Zamenhofo gyvenimą ir veiklą, jo ryšius su Lietuva, Kaunu, Veisiejais atspindintys faktai. Paroda rengiama Lenkijos instituto Vilniuje Lenkijos užsienio reikalų ministerijos užsakymu.

L. L. Zamenhofas gimė 1859-aisiais Balstogėje (Lenkija). Vos sulaukęs 10-ies parašė pjesę „Babelio bokštas, arba Balstogės tragedija“. Dar mokykloje L. L. Zamenhofas ėmėsi kalbos mokslų, jau tuomet nedavė ramybės mintis sukurti bendrą kalbą, kuri padėtų susikalbėti, užkirsti kelią konfliktams ir leistų tautoms suartėti.

Pagal profesiją esperanto kalbos kūrėjas buvo akių gydytojas. Gydytojo praktiką 1885 m. pradėjo Veisiejų miestelyje. Čia parengė medžiagą savo sukurtos kalbos vadovėliui. Zamenhofas pasirašinėjo pseudonimu „Doktoro Esperanto“, kitaip tariant, „daktaras, turintis viltį“. Ilgainiui šie žodžiai tapo kalbos, greitai sulaukusios pasisekimo, pavadinimu. Jos kūrėjas atsisakė bet kokių autorystės teisių – jis troško, kad kalba išliktų, tobulėtų ir priklausytų visiems.

1918 m. Kaune įkurta Lietuvos esperantininkų sąjunga. Jos kūrėjas ir pirmasis vadovas buvo žymus Lietuvos visuomenės veikėjas, rašytojas, poetas, publicistas, literatūros kritikas, prelatas, profesorius Adomas Jakštas (Aleksandras Dambrauskas).

L.L. Zamenhofui 1887 m. išleidus knygelę „Tarptautinė kalba“, naujosios kalbos pasekėjų atsirado ir Lietuvoje. Esperanto kalbos žymiausias tuometinis pasekėjas, puoselėtojas ir propaguotojas buvo dvasininkas A. Jakštas. 1888-1889 m. jis gyveno Panevėžyje, dėstė tikybą dabartinėje J. Balčikonio gimnazijoje ir susirašinėjo su L.L. Zamenhofu. 1890 m. A. Jakštas išleido Lietuvoje pirmąją knygelę „Mokintuvė terptautiškos kalbos D-ro Esperanto“. Jis pasižymėjo įvairiose mokslo sferose ir buvo nusipelnęs visuomenei. Jo atminimui palei Nevėžį gatvė pavadinta A. Jakšto vardu.

1927 m. Panevėžyje buvo įregistruota esperanto kalbos draugija. Antrasis pasaulinis karas pakenkė esperanto kalbos judėjimui. Panevėžyje jis pradėjo atsigauti nuo 1956-ųjų, kai mieste apsigyveno inteligentiškas, esperanto kalbos puoselėtojas Juozas Kazlauskas. J. Kazlauskas 1959 m. subūrė prieškarinius inteligentus ir naujos, pokarinės kartos žingeidžius žmones į būrelį, kuris 1970 m. išaugo iki klubo. Vėliau Panevėžyje esperanto idėjas aktyviai plėtojo Stasys Janauskas, Vladislovas Viršila, Telesforas Lukoševičius, Bonifacas Ruželė, Vida Beinortienė, Česlovas Tručionis, Janina Railienė, Algis Kaspiravičius ir kt.

T. Lukoševičius nuo 1976 m. pradėjo vesti esperanto kalbos kursus Panevėžyje, skaitė paskaitas, rengė ekspozicijas, organizavo renginius, parašė straipsnių bei leidinių apie esperanto kalbą, vertė tekstus ir vadovavo vertėjų būreliui.

Šiuo metu Panevėžyje veikia esperanto klubas „Revo“ (pirmininkė Vida Kulikauskienė). Klube lavinami kalbos įgūdžiai, kiekvienais metais dalyvaujama Lietuvos, Pabaltijo, Europos ir pasauliniuose esperantininkų kongresuose, organizuoja išvykas, paskaitas ir kt. Klubą sieja draugiški ryšiai su kitų Lietuvos miestų esperantininkų klubais, Rygos esperantininkais.

Besidomintys esperanto kalba gali rašyti el. laišką adresu [email protected].

Paroda veiks iki balandžio 15 d.

Parengė Komunikacijos skyrius