Paroda atskleis dar vieną žymaus aktoriaus talentą
.jpg)
Kazimiero Vitkaus nuotr.
Šiandien 17 val. J. Miltinio palikimo studijų centre (Algirdo g. 54-19) atidaroma Jono Aleknos vaizduojamosios dailės paroda, skirta įvairiapusio talento kūrėjo 100-osioms gimimo metinėms. Paroda atskleis dar nepakankamai žinomą aktoriaus talento pusę. Renginyje dalyvaus Jono Aleknos dukra Rita Aleknaitė-Bieliauskienė, aktorius Rudolfas Jansonas.
Aktorius, režisierius J. Alekna (1917-1964) pasižymėjo ir dailės srityje: dirbo su pastatymų dailininkais, puikiai piešė, jaunuosius kolegas mokė grimo meistrystės. Grimo pamokas vedė ir tuometėje prie Panevėžio dramos teatro veikusioje Dramos studijoje. Jo sukurti darbai – akvarelės, eskizai, keramika - ne tik paplito privačiose kolekcijose, bet buvo eksponuoti ir Paryžiuje.
Kai į Kauną po mokslų Paryžiuje grįžo Juozas Miltinis ir pradėjo vadovauti Kauno darbo rūmų vaidybos studijai, J. Alekna kartu su kitais jaunuoliais aktyviai įsitraukė į studijos veiklą. Vaidino ir sukūrė įdomius personažus jau pirmuosiuose Darbo rūmų dramos studijos pastatymuose. Pradedantis aktorius vaidino ir premjeriniame J. Miltinio režisuotame Sofijos Čiurlionienės spektaklyje „Pinigėliai“.
1940-aisias, gavus leidimą Panevėžyje organizuoti antrąjį teatrą Aukštaitijoje, J. Miltinis su trupe aktorių atvyko į Panevėžį. J. Alekna tapo naujai įkurto Panevėžio dramos teatro aktoriumi. Nuo pat pirmųjų vaidmenų jis aktyviai ir kūrybingai įsiliejo į kolektyvo darbą. Sukurti vaidmenys ryškūs, įsimintini, charakteringi, įkūnyti personažai išsiskyrė plastiškumu ir charakteringumu - tai Korvinas (B. Jonsono „Sukčiaus testamentas“, 1941), Gaška (A. Vienuolio „Prieblandoje“, 1945), Liapkinas-Tiapkinas (N. Gogolio „Revizorius“, 1946), Žoržas Dandenas (Molier’o „Žoržas Dandenas“, 1947), Vezine (E Labiche’o Šiaudinė skrybėlaitė“, 1959), Ščiukaris M. Šolochovo „Pakelta velėna“, 1964).
1952 m. aktorius sėkmingai debiutavo ir režisūroje. 1954-1956 m. J. Miltinį perkėlus į Lietuvos kino studiją, J. Alekna dirbo Panevėžio dramos teatro vyriausiuoju režisieriumi. Režisavo ne vieną įsimintiną spektaklį: E. Borisovos „Juodojo ežero paslaptis“, 1952, M. Gorkio „Paskutinieji“, 1955, E. de Filippo „Mano šeima“, 1959 m.
Parengė Komunikacijos skyrius











.gif)




.png)
.jpg)





















.jpg)

.jpg)
.png)
.jpg)
.jpg)
.jpg)

.png)


.png)