Šiandien „Romantic“ viešbutyje vyko Baltijos Asamblėjos (BA) Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto apskritojo stalo diskusija „Švietimo, mokslo ir mokslinių tyrimų plėtra: bendra atsakomybė ir bendras kelias pirmyn“. Joje dalyvavo Savivaldybės mero pavaduotoja Zita Kukuraitienė.

Kaip renginio dalyvius informavo LR švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius, vis didesne problema tampa šalies aukštojo mokslo konkurencingumas. Šalyje 50 aukštųjų mokyklų, 210 tūkst. studentų. Tarp ES šalių 1000 gyventojų Lietuvai tenka daugiausia studentų, tačiau jiems skiriamas mažiausias finansavimas. Lietuvos aukštosiose mokyklose vos 12 proc. mokslininkų yra jauni (apie 35 metų). Tai rodo, kad mūsų šalis turi ko mokytis iš Vakarų valstybių.

Ministras sakė tikįs, kad dalį problemų išspręs aukštųjų mokyklų švietimo reforma, kurios tikslas – užtikrinti aukštojo mokslo kokybę, atverti kelius gabiems, kūrybingiems studentams. Todėl nuo šio rugsėjo gabiausieji gaus studento krepšelį, kuris bus finansinė paspirtis studijuoti ir valstybinėse, ir privačiose aukštosiose mokyklose. Aukštosios mokyklos įgis daugiau teisių sudarant studijų programas, planuojama steigti 5 mokslinius centrus. Ministro teigimu, Lietuva šiuo metu svarsto, ir kaip sustabdyti vadinamąjį protų nutekėjimą į kitas šalis.

Kad švietimo problematika aktuali ir Latvijai, sakė BA Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininko pavaduotoja, buvusi Latvijos švietimo ir mokslo ministrė Baiba Rivža. Šioje šalyje tik pusė – 37 – aukštosios mokyklos yra valstybinės. Valstybė apmoka 27 proc. studentų studijas. Finansinis sunkmetis šioje šalyje privertė 20 proc. mažinti lėšų švietimo ir socialinėms, 40 proc. – visoms kitoms reikmėms. Taupant lėšų švietimui ir mokslui bus mažinama profesinių mokyklų (6 uždaromos), jungiamos mažesniųjų švietimo įstaigų administracijos, mažės mokytojų atlyginimai (atlyginimai priklauso nuo mokinių skaičiaus), lėšų neformaliajam ir papildomam ugdymui.

Estijos patirtimi dalijosi švietimo ir mokslo ministro patarėjas Toomas Liivamagi. Finansiniu sunkmečiu čia mažinama lėšų visoms sritims vienodai. Tačiau, patarėjo nuomone, tai neracionalu. Estijos aukštosios mokyklos yra autonomiškos, pačios disponuoja savo turtu, sudaro studijų programas, tačiau tampa vis labiau uždaros, sprendimus priima akademiniu lygmeniu, atitrūkusios nuo rinkos poreikių. Institucijų prioritetu tampa privilioti kuo daugiau užsienio studentų ir Kinijos, Indijos, Vietnamo. Bendrojo lavinimo mokyklose mažėja vaikų, tad jos bus pertvarkomos. T.Liivamagi teigimu, Estijos švietimui būtinos reformos.

„Malonu, kad Baltijos šalių švietimo ir mokslo problematika aptariama mūsų mieste, kad šiuo sunkmečiu mūsų šalys ieško panašių sprendimų būdų. Kai kurie jų nustebino, todėl būtų įdomu išsiaiškinti, kaip realiai įgyvendinami. Svečiai palankiai įvertino Panevėžį, tad rudenį pakviečiau čia surengti dar vieną posėdį“, - sakė Savivaldybės mero pavaduotoja Z.Kukuraitienė.

Asta Sarapienė
Vyr. ryšių su visuomene specialistė