Sausio 21 dieną Panevėžio miesto savivaldybės tarybos nariams bus pristatytas 2010 metų miesto biudžeto projektas. Finansų ministerijos pateikta miesto biudžeto apimtis – 186,3 mln. Lt - 28 mln. Lt mažesnė nei pernai. Ar biudžeto mažėjimas turės įtakos Panevėžio švietimo ir kultūros įstaigoms - pokalbis su Savivaldybės mero pavaduotoja ZITA KUKURAITIENE.

Kaip šiais metais gyvens miesto švietimo įstaigos?

Ministerija valstybės deleguotoms funkcijoms vykdyti mums skyrė 87,1 mln. Lt. Iš jų beveik 66,5 mln. – moksleivio krepšelio lėšos. Kadangi naujoji moksleivio krepšelio metodika leidžia mokykloms laisvai disponuoti 95 proc. krepšelio lėšų, o savivaldybėms perskirstyti 5 proc., perskirstę lėšas galėsime palengvinti finansinę padėtį tų mokyklų, kuriose ugdoma mažiau moksleivių. Miesto pedagogai neturėtų nerimauti – jų atlyginimų koeficientų vidurkis turėtų išlikti kaip ir pernai. Taigi noriu pabrėžti, kad mokyklų bendruomenių finansavimas šiemet tikrai nekelia didesnių problemų.

Kur kas sudėtingesnė ikimokyklinio ugdymo įstaigų padėtis. Dabar mieste jų turime 30, finansuojame iš savarankiškosioms funkcijoms vykdyti gaunamų lėšų. Sausio 5 d. duomenimis, šios įstaigos užpildytos minimaliai, yra 659 laisvos vietos. Kaip šiemet išgyventi darželiams, kalbėjomės pasitarime su jų vadovais. Suprasdami sudėtingą finansinę situaciją, jie užtikrino ieškosiantys vidinių rezervų – kitu atveju tektų mažinti šių įstaigų (pirminiais skaičiavimais, trūkstant vaikų jau dabar galėtume uždaryti 3 darželius), atleisti darbuotojų. Sunkmečiu tai būtų ypač skausminga.

Kas laukia Panevėžio miesto savivaldybei priklausančių kultūros įstaigų?

Kaip ir lopšeliai-darželiai, kultūros įstaigos išlaikomos iš savarankiškosioms funkcijoms gaunamų lėšų. Tad šie metai kultūros darbuotojams irgi bus sudėtingi, pareikalaus nepopuliarių sprendimų. Dažnai Panevėžys įvairiais rodikliais yra lyginamas su Šiauliais. Palyginkime ir šiuo aspektu. Šiaulių savivaldybė išlaiko 5 kultūros įstaigas, mes – 10. Drastiškai mažėjant miesto biudžetui pirmiausia mūsų kultūros įstaigų vadovai turės ieškoti vidinių rezervų – tarkim, peržiūrėti etatus. Savivaldybės administracijos Centralizuoto audito skyriaus atlikti kultūros įstaigų patikrinimai parodė, kad šiuo metu 70 proc. jų darbuotojų sudaro aptarnaujantis personalas, tik 30 proc. – kultūros specialistai. Direktoriams teks nuspręsti, ar ir toliau galės būti išlaikytos tokios proporcijos.

Tuo tarpu Savivaldybei – nesvarbu, kas būtų jos vadovai – anksčiau ar vėliau reikės apsispręsti, kiek ir kokių įstaigų pajėgia finansuoti miesto biudžetas, ir imtis struktūrinių reformų. Mano nuomone, šiuo sunkmečiu, kai žmonės nebeįperka bilietų į spektaklius, kino filmus, koncertus ir kitus renginius, spaudos ir knygų, Savivaldybės prioritetu turėtų tapti nemokamas kultūros židinys – biblioteka. Turėtume užtikrinti, kad bent čia kiekvienas galėtų gauti knygą ir laikraštį.