Atšilus orams prasideda ir pavasarinis žolės deginimas, žolės gaisrai. Siekdama jų su mažinti Aplinkos ministerija šiemet patrigubino baudas už padarytą žalą. Vis dėlto, matyt, visuomenei iki šiol trūksta žinojimo apie gamtai daromus nuostolius.

Dažnai manoma, kad išdeginus laukus žalojamas estetinis kraštovaizdis. Žala vadinama augalų, ypač sumedėjusių, miško sodinių sunaikinimas. Tačiau iš tiesų daugiausia nuostolių patiria biologinė įvairovė.

Pasak Aplinkos ministerijos, sudėtinga įvertinti kiekvieno kvadratinio metro gyvūnus ir augalus. Tačiau daugelis pavasarį randamų augalų ir gyvūnų rūšių vegetuoja ar būna aktyvios labai trumpai. Tokios rūšys per pirmus du pavasario mėnesius turi peržydėti ir subrandinti sėklas ar palikti palikuonių. Pavasarį aktyvūs vabzdžiai yra vieninteliai anksti žydinčių augalų apdulkintojai, be jų neužmezgamos sėklos. Ir atvirkščiai – be augalų vabzdžiai negali daugintis, sudėti kiaušinėlių ir maistu aprūpinti jauniklius. Nuo vasario pabaigos laukuose slapstosi pilkųjų kiškių jaunikliai, anksti dėti pradeda didžiosios antys, pilkosios žąsys. Per laukus neršti keliauja varlės.

Žolės gaisrai visus šiuos gyvūnus ir augalus sunaikina. Kiekviename kvadratiniame metre sudega iki tūkstančio augalų sėklų, nudega augalų daigai, pražūsta keletas vorų, dešimtys vabzdžių. Kiekvienoje pievoje sudega bent keletas kiškių jauniklių, šimtai varlių. Jei gaisrai teritorijoje kartojasi kasmet, ji praranda savo pirminę vertę, joje ilgainiui pradeda vyrauti vietovei nebūdingos rūšys. Kadangi nemažai gaisruose žūstančių augalų ar gyvūnų yra reti, jiems daroma žala dar pavojingesnė.

Dažnai teigiama, kad deginant žolę pievos patręšiamos, didinamas jų produktyvumas, tačiau iš tiesų taip tik bandoma pateisinti neūkiškumą ir gamtos naikinimą.

Aplinkos ministerija triskart padidino administracinę atsakomybę už žolės deginimą. Iki šiol už vieną sudegintos pievos hektarą reikėjo atlyginti 1000 Lt žalą, tai dabar teks mokėti 3000 Lt. Jei gaisras išplinta į miškus ar saugomas teritorijas, skaičiuojant žalą taikomi atitinkami koeficientai ir ji gali siekti dešimtis tūkstančių litų.

Gyventojų prašoma nepraeiti pro šalį pastebėjus degančią žolę, pamėginti ją užgesinti, kad ugnis neišplistų. Nedideliame plote liepsnojančią žolę lengvai galima užgesinti, užplakant šakomis ir užtrypiant kojomis. Tokius gaisrus galima gesinti vandeniu arba smėliu. Pamačius, kad ugnies nepavyks nuslopinti, reikia nedelsiant skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112.

 Parengė Ryšių su visuomene skyrius