Iki liepos 31 d. Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos I a. erdvėse eksponuojama moderniojo ekslibriso paroda. Organizatorius – Trakų istorijos muziejus.

Muziejus beveik dešimtmetį rengia tarptautinius ekslibrisų konkursus. Pirmuosiuose varžėsi tik tradicinėmis grafikos technikomis sukurti darbai, tačiau laikui bėgant daugėjo ne tik dalyvių –  imta naudoti modernius technologinius sprendinius, kompiuterinę grafiką, autorines technikas.

Lenkijos menininkai – labai dažni konkursų dalyviai, neretai užima pačias aukščiausias vietas. Profesorius hab. dr. Krzysztofas Marekas Bakas į kiekvieną konkursą atsiunčia po kelis darbus. Šie išsiskiria gilia filosofija, siurrealistiniais siužetais, pelno daug publikos simpatijų. Neformali menininko, dailės pedagogo ir muziejaus bičiulystė šiemet virto nauja dviejų autorių – K. M. Bako ir prof. hab. dr. Katarzynos Handzlik – tandemo paroda „Modernusis ekslibrisas“.

„Kalbant apie ekslibrisų meną, reikėtų remtis tradicija. Interpretuoti žanro palikimą, suprasti, kas ekslibrisas yra iš istorinės perspektyvos, koks jis gali būti šiandien, perkurti pagal šiuolaikinio pasaulio, meno ir adresatų poreikius.

Silezijos universitete Katovicuose (Lenkija), Vaizduojamojo meno institute, jau daugiau nei 10-metį veikia Šiuolaikinio ekslibriso tyrimų studija, kurioje ugdomas kūrybingumas, atliekami moksliniai tyrimai, dėstoma apie knygų skirtukus. Nors teorinė mūsų veiklos sritis įvairiais aspektais apima proveniencijos meno problematiką, įgyvendinimo požiūriu daugiausia dėmesio skiriame kompiuteriu generuojamo dizaino ekslibrisui.

Esame įsitikinę: kuo mažiau naudojame ready-made efektų ir madingų stilių (pvz., skaitmeninės tapybos), tuo geriau, nes tada suteikiame erdvės kūrybiškumui, skleistis menininko asmenybei bei kūrybiniam sumanymui“, – teigia autoriai.

Iki rugpjūčio 30 d. Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos III a. erdvėse veikia unikali Konstantino Prošinskio pieštų grybų paroda. Organizatorė – Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka.

K. Prošinskis (1859–1936) – pedagogas, botanikas, kolekcininkas, Vilniaus Stepono Batoro universiteto botanikos sodo Vingio parke inspektorius, Vilniaus krašto augalų ir grybų tyrinėtojas. Nupiešė apie 600 mokomųjų paveikslų universitetui ir apie 4 000 piešinių savo planuotam grybų albumui. Dėl lėšų stokos šis nebuvo išleistas. Studentams skirti piešinių plakatai saugomi Vilniaus universiteto Herbariumo senųjų piešinių kolekcijoje, piešiniai – Vrublevskių bibliotekoje.

Paroda bibliotekoje – tai puiki proga susipažinti su tuometėmis meno tendencijomis vaizduoti gyvąją gamtą. Be to, K. Prošinskio piešiniai turėjo nemažai įtakos ir savotiška lietuviškos mikologinės literatūros klasika tapusių knygų iliustracijoms. Palikti originalūs to meto grybų lotyniški pavadinimai leis mokslo istorijos mėgėjams susipažinti su tuometės mikologinės taksonomijos ypatumais ir pajusti, kiek daug šis mokslas pasikeitė per pastarąjį šimtmetį.

Grybų piešinių niekada nebuvo daug, nes grybai – paslaptingi ir mažiausiai pažinti, likdavo gyvūnų ir augalų šešėlyje. Nuoširdžiai ir išsamiai jais besidominčių, o juo labiau piešiančių žmonių buvo ir yra labai mažai. Šiuo atžvilgiu K. Prošinskio piešiniai – fenomenalūs. Tai autorių per gyvenimą vedusios aistros materiali išraiška. Aistros, kurios neužgesino nei geopolitiniai kataklizmai, nei banalios buitinės problemos ir materialiniai sunkumai.

Piešiniuose – realistiškas, dažnai ir kiek romantiškas žvilgsnis. Daug dėmesio smulkioms detalėms, neslepiamos autoriaus simpatijos tam tikroms grybų rūšims.

K. Prošinskio grybų piešiniai daugiau nei 80 metų pragulėjo Vrublevskių bibliotekos fonduose beveik nepaliesti – nežinomi plačiajai visuomenei, beveik netyrinėti mokslininkų. Pirmasis viešas pristatymas vyko tik 2024 m. rudenį.

G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos inf.