PANEVĖŽIO MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBOS NARIAI

VITALIJUS SATKEVIČIUS IR MAURIKIJUS GRĖBLIŪNAS

 Laisvės a. 20, Panevėžys. Faksas 8 45 501352

1.Sumažinti savivaldybės mero fondą 5.8 tūkst. eurų. Tada mero fonde būtų likę tiek, kiek buvo prieš vykdant projektą Panevėžys – Lietuvos kultūros sostinė, t.y. 8.69 tūkst. eurų;

       2.Sumažinti Rinkodaros, turizmo ir viešųjų ryšių programą 20 tūkst. eurų. Iš jų:

       2.1. Informacinė sklaida – 3300 eurų;

       2.2. Tarptautiniai ryšiai – 500 eurų;

       2.3. Suvenyrai – 4300 eurų;

       2.4. Fotografijos konkurso ,,Mano miestas" ir metų panevėžiečio rinkimams – 11400 Eurų;

       2.5. Expo Aukštaitija stendas – 500 eurų.

Pastaba: tokiu būdu 2 -ojo punkto pasiūlytoms priemonėms biudžete būtų palikta tiek, kiek lėšų buvo skirta pernai.

       3.Numatyti savivaldybės biudžete paimti 1200 tūkst. eurų dividendų iš Savivaldybės kontroliuojamų įmonių (išskyrus AB „Panevėžio energiją“, nes šį bendrovė priversta savo pelnu dengti paskolą už elektrinę).

       Tokiu būdu turėjo susidaryti 1225800,00 eurų laisvų lėšų.

                      Aišku valdančioji dauguma nieko nemažino, o savivaldybės pajamos dėl geresnio valstybės požiūrio per metus išaugo 6722.8mln.Eur. ,nes Finansų ministerija buvo nustačiusi savivaldybės gautiną GPM dalį 2.69%. Gi šiemet savivaldybei teksiančioji GPM dalis sudarys 3%.

Įvertinkim dar savivaldybės kontroliuojamų įmonių dividentus, kurių bus apie 1 mln.Eur. ir kurių šiuo metu taip pat dar netvirtiname. Prie jų grįšime gal gegužės mėnesį. Įvertinkime turto, prekių ir paslaugų bei kitas planuojamas pajamas, kurias bendroje sumoje dabar siūloma tvirtinti mažesnes, negu buvo faktiškai gauta pernai, už jas gausime dar apie 300 tūkst.Eur. Taigi tikėtina, kad dabar biudžete planuojamų pajamų lygis didės dar bent 1.3 mln.Eur.

Todėl šią sumą siūlome tarybai laikyti kaip lėšų šaltinį ir siūlome prie visų biudžete numatytų atlikti darbų iš šių planinių lėšų finansuoti tokius darbus 2017 metais:

1. Miesto infrastruktūros objektų plėtros, modernizavimo, priežiūros ir investicijų projektų programoje:

3.1. Siekiant sumažinti automobilių ,,kamščius" piko valandomis, nutiesti Beržų gatvėje ties Ramygalos sankryža trečią bent 20 – 30 metrų ilgio judėjimo juostą (šalia UAB ,,Panevėžio gatvės"), perkeliant tą patį šviesoforą ir šioms reikmėms numatyti 40000 Eur. Suma padidinta tam atvejui, jei reikėtų iškelti kokias nors komunikacijas;

3.2. Dar nerenovuotų lopšelių-darželių langams ir durims pakeisti skirti 1000000 Eur. Juk ruošiamas tvarkyti administracinis švietimo pastatas. Tuo tarpu apie 10 darželių dar kiaurais langais ir durimis. O ten patys mažiausieji mūsų panevėžiečiai.

3.3. Miesto apšvietimui gerinti, pakeičiant pasenusius gatvių šviestuvus ekonomiškesniais, skirti 200000 Eur. Kažkiek mieste matėsi tokių keitimo darbų. Skyrus šiam tikslui papildomai lėšų pagerėtų miesto apšvietimas ir sumažėtų sąskaitos savivaldybei už sunaudotą elektros energiją.

3.4. Miesto dviračių takų ženklinimui ir jų smulkiam remontui skirti 46000 Eur.

Prieš 3 – 4 metus mieste buvo didele apimtimi atlikti šie žymėjimo darbai. Daug kur linijos nusitrynė. Ant dviračių takų atsirado duobių. Lėšos būtų panaudotos tiek žimėjimui atnaujinti, tiek duobelėms užtaisyti.

_________________

Viso: 1300000Eur.

Pagarbiai,

 Panevėžio miesto Tarybos nariai:

                                         Vitalijus Satkevičius 

                                          Maurikijus Grėbliūnas

Į mane kreipėsi žinių portalo ,,Jūsų Panevėžys" žurnalistas Danielius Šaltis:

„Laba diena,

Rašo “Jūsų Panevėžys” žurnalistas Danielius Šaltis. Mūsų portalas nori parašyti straipsnį apie naująjį Darbo kodeksą, kuris būtų labiau orientuotas į Panevėžį. Todėl visų tarybos narių klausiame, ką Jūs manote (pritariate/nepritariate) apie bandytą priimti Darbo kodeksą, kaip vertinate prezidentės veto?

Dėkui iš anksto.“

Aš jam atsakiau taip:

Gerbiamas Danieliau,
Gavau tamstos klausimą dėl darbo kodekso. Klausiate nuomonės ir dėl kodekso orientavimo į Panevėžį.
Pirmiausia manau, kad darbo kodeksas tai dokumentas, kuris reglamentuoja didžiosios Lietuvos gyventojų dalies veiklą. Čia veikia dvi pusės: verslas ir dirbantieji.
Nebus verslo, nebus kur gyventojams užsidirbti, tuo pačiu valstybė negaus mokesčių ir negalės funkcionuoti.
Tačiau labai svarbu, kad teisinės normos būtų socialiai teisingos.
Negali būti stipri valstybė be tvirtų piliečių. Kitaip sakant turi būti gausus vidutiniškai gyvenančių žmonių sluoksnis. Žmonių - turinčių padorias pajamas. Turinčių kur gyventi ir galinčių išlaikyti šeimą, bei sumokėti mokesčius valstybei. Taip pat tokie gyventojai labiau suinteresuoti ginti savo valstybę, nes gina ir savo turtą.
Lietuvos Prezidentė vetavo per dvidešimt naujojo Darbo kodekso straipsnių, kurie dirbantiesiems ryškiai pablogino padėtį, lyginant su buvusią anksčiau.
Panevėžys šiuo atveju nėra kokia tai išimtis. Jame kaip ir seniau, taip ir dabar telkiasi daug pramonės. Džiugu, kad Panevėžys patiko daugeliui užsienio investuotojų, kurie čia rado kvalifikuotų ir patyrusių darbuotojų. Puiki miesto geografinė padėtis ir numatomos perspektyvoje valstybės investicijos(Rail Baltic geležinkelis) traukia verslininkus. Verslas kuriasi LEZ ir ne tik. Aišku, kiekvienas verslininkas skaičiuoja ir nori gauti daugiau pelno. Bet manau, kad pelnas turi būti gaunamas sąžininguose santykiuose tarp darbdavio ir dirbančiojo. Ir kokia darbdaviui nauda iš tokio darbuotojo, kuris nepragyvena iš savo darbo. Jis arba savo sveikatos sąskaita ieško papildomo darbo arba emigruoja. O darbdaviai tada dejuoja, kad nėra kur gauti darbuotojų. Kai valstybė tuo tarpu jau išleidusi gausias lėšas jų mokymui.
Na Panevėžyje, kaip ir visoje Lietuvoje mažėja gyventojų.
Taigi manau, kad prezidentės vetuotus straipsnius reikia pataisyti. Gal būt kai kurias darbuotojo garantijas galėtų prisiimti ir pati valstybė(jei norima duoti daugiau laisvės verslui). Bet bendrai žiūrint, darbo įstatymai turėtų reguliuoti, o ne žlugdyti tiek verslą, tiek ir dirbančiuosius.

Pagarbiai,
Vitalijus Satkevičius
Panevėžio miesto savivaldybės tarybos narys.

Melo malūno istorijos posūkis

                      Panašu, kad vieno malūno istorija, kurią bene metus beveik kasdien po kelis kartus transliuoja viena iš Panevėžio kabelinių televizijų baigėsi fiasko. Š.m. balandžio 5d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų UAB ,,Deliuvis", Alvydo Tamošiūno ir atsakovo Panevėžio miesto savivaldybės apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gegužės 5d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų UAB ,,Deliuvis" ir Alvydo Tamošiūno pareiškimą atsakovui Panevėžio miesto savivaldybei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, UAB ,,Urbanistika", UAB ,,Senojo miesto architektai, Panevėžio miesto savivaldybės administracijai dėl norminių administracinių aktų teisėtumo ištyrimo.

                      Teismas konstatavo, kad ,,nors šioje byloje pareiškėju turėjo būti Panevėžio apygardos administracinis teismas, tačiau nepagristai pareiškėjais buvo laikomi UAB ,,Deliuvis" ir A.Tamošiūnas. Taip pat pirmosios instancijos teismas nepagristai norminių administracinių aktų teisėtumą tyrė pagal UAB ,,Deliuvis" ir A.Tamošiūno skundą, nes šie asmenys nėra subjektai , kurie turi teisę kreiptis į teismą dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo (ABTĮ 110 ir 112straipsniai)".

Teisėjų kolegija priėmė neskundžiamą nutartį ir Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 5d. sprendimą panaikino, o bylą nutraukė.

                      Šios istorijos pradžia siekia 2008 metų spalio 30d. Kai to meto Panevėžio miesto taryba patvirtino bendrąjį Panevėžio miesto planą. Jau tada teritorija tarp Basanavičiaus ir Ramygalos gatvių buvo patvirtinta kaip ,,žalia zona", kurioje naujos statybos draudžiamos. Bendrovė ,,Deliuvis" įsigijo ten esantį sklypą su malūnu tik 2011 metais, kai draudimas statyti galiojo. Panevėžio miesto savivaldybės taryba 2013 m. rugpjūčio 29 sprendimu Nr.1-247 patvirtino Panevėžio miesto istorinės dalies teritorijos ir apsaugos zonos ribų nustatymo bei tvarkymo specialųjį planą. O 2014 metų rugsėjo 25d. sprendimu Nr.1-261 šį planą pripažino savivaldybės bendrojo plano sudedamąja dalimi. Šis planas leido statybas vakarinėje minėtos teritorijos pusėje(t.y. Nuo Ramygalos gatvės pusės). Savininkai sprendimą Nr.1-247 apskundė teismui. Jie net buvo laimėję ieškinį Šiaulių apygardos teisme, bet dabar Vyriausiasis administracinis teismas Šiaulių apygardos teismo sprendimą panaikino, o bylą nutraukė.

                      Bet čia tik pusė istorijos. Dabar veiksmas persikelia į Panevėžio miesto savivaldybę.

Iki 2015 metų gruodžio pabaigos ir naujoji savivaldybės valdžia laikėsi ankstesnių teisinių pozicijų. Bet staiga, likus kelioms dienoms iki 2015 m. gruodžio 22d. Panevėžio miesto savivaldybės tarybos posėdžio, meras R.M.Račkauskas staiga pateikia tarybai sprendimo projektą, atšaukiantį istorinės dalies specialųjį planą, kaip bendrojo plano sudedamąją dalį, o 2015 gruodžio 22 d. tarybos dauguma priima sprendimą Nr.1 – 336, kuriuo ir panaikina spec. plano buvimą Bendrojo plano dalimi. Prieš šį sprendimą pasisakė tik TS – LKD atstovai savivaldybės taryboje Vitalijus Satkevičius ir Maurikijus Grėbliūnas. Taip pat prieš tokį sprendimą pasisakė savivaldybės teisės skyriaus vedėja D.Svirelienė, pateikdama pastabą. Vyriausiasis architektas S.Matulis visai atsisakė suderinti sprendimo projektą, kaip prieštaraujantį įstatymui. Pagaliau, posėdžio išvakarėse savivaldybė gavo Aplinkos ministerijos ir Statybos inspekcijos išaiškinimą, kad taryba, priėmusi šį sprendimą, pažeis teritorijų planavimo įstatymą. Bet sprendimas buvo priimtas įjungus daugumos buldozerį.

                      Meras R.M.Račkauskas taip įsijautė, kad kitam posėdžiui 2016 sausio 28d. pateikė kitą sprendimo projektą Nr.1- 4, kuriuo sumažino pačią miesto istorinės dalies teritoriją. T.y. atliko kitą galimai neteisėtą veiksmą, nes istorinės miesto dalies specialusis planas 2014 metų rugsėjo 25d. sprendimu Nr.1-261 buvo pripažintas savivaldybės bendrojo plano sudedamąja dalimi. O bendrąjį planą pagal teritorijų planavimo įstatymą gali pakeisti tik kitas bendrasis planas. O parengti kitą bendrąjį planą reikia lėšų, reikia konkurso, kuris išaiškintų jo rengėją, reikia laiko, reikia viešo aptarimo. Tai trunka nemažiau kaip metus. O architektas – meras Račkauskas su tarybos daugumos buldozeriu atliko bendrojo plano pakeitimus dviem sprendimais per mėnesį ir be viešo aptarimo bendruomenėje.

                      Jau atrodė, kad valdantiesiems viskas galima, bet klausimą kaip karštą bulvę tris mėnesius vyriausybės institucijos, mėtę viena kitai, pagaliau pasiryžo ir laikinoji vyriausybės atstovė Panevėžio apskričiai, esanti Šiauliuose Asta Jasiūnienė 2016 balandžio 5d. Kreipėsi į Panevėžio apygardos prokuratūrą dėl viešojo ir įstatymų saugomo intereso gynimo.

                      Belieka palaukti ir greitai sužinosime ar Panevėžyje merui R.M.Račkauskui ir jo talkininkams viskas galima, ar vis dėlto bus priversti laikytis įstatymų.

                      Keista, bet panašu, kad Panevėžio valdžios globėjas, esantis Seime, P.Urbšys taip pat toleruoja grubius įstatymų pažeidimus ir panašu, kad nelabai suprasdamas apie ką, dažnai drąsiai postringauja vienos kabelinės televizijos rodomame, galimai užsakytame filme apie malūną ir klaidina žiūrovus. Nes filme p.Urbšio ir kitų ten kalbančių veikėjų teiginiai paprasčiausiai neatitinka tikrovės.  

Visada Jūsų

Vitalijus Satkevičius                                                                                                                         Panevėžio miesto savivaldybės tarybos narys