PANEVĖŽIO MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBOS NARYS 

VITALIJUS SATKEVIČIUS

Panevėžio miesto bendruomenei,

Panevėžio miesto savivaldybės tarybai

       TARYBOS NARIO ATASKAITA

2016 m. kovo 29 d.

Panevėžys

Už darbą Panevėžio miesto savivaldybės taryboje 2015 metais

Aš Vitalijus Satkevičius, Tėvynės Sąjungos - Lietuvos Krikščionių Demokratų deleguotas ir 2015 metų kovo 1 dieną  išrinktas Panevėžio miesto savivaldybės tarybos nariu, teikiu ataskaitą savo rinkėjams už darbą 2015 metais Panevėžio miesto savivaldybės taryboje.
 Dar užpraėjusioje ir praėjusioje kadencijose, kai šalyje ir Panevėžyje ryškiai jautėsi  ekonominės krizės pasėkmes, man teko dirbti Panevėžio miesto savivaldybės meru. Teko dirbti su paveldėtu praskolintu biudžetu ir  teko priiminėti sprendimus, neturint stabilios politinės daugumos.  Kartu su taryba ir administracija teko vykdyti valstybės savivaldybei deleguotas ir savarankiškas funkcijas, išlaikyti savivaldybės įmones, įstaigas ir vykdyti miesto plėtros projektus.     Pažymėtina, kad Panevėžio miesto savivaldybei pavyko 2014 metais 1.73 mln. eurų sumažinti savivaldybės įsiskolinimus. O naujajai valdžiai palikome jau patvirtintą ir neblogai subalansuotą 2015 metų biudžetą ir puikias galimybes užbaigti mūsų pradėtus projektus.
Todėl galiu teigti, kad prisidėjau prie dabartinio mero ataskaitoje paminėtų projektų įgyvendinimo: tai ledo arena, nakvynės namai, dailės galerijos priestatas, pėsčiųjų tiltas per Nevėžį, Nevėžio valymas nuo praeities taršos, mokyklų ir darželių renovavimas, miesto kapinių Šilaičiuose plėtra. Taip pat galiu pareikšti, jog dirbau, kad mieste atsirastų Laisvoji ekonominė zona, o joje įmonė DEWOLD. Man pirmininkaujant miesto taryba 2015 metais skyrė lėšas daugiabučių kiemų įvažoms ir kitiems geriems darbams mieste, kur dabartiniai valdantieji taip susireikšminę karpė juosteles per objektų atidarymus ir dažnai kaltino mane ir mano kolegas nekompetencija, o taip pat barė organizatorius, jei šie į kokio objekto atidarymo ceremoniją įleido ,,ne tuos” politikus.
Teko daug dirbti, kad būtų pasirinktas Europinio projekto Rail Baltica variantas pro Panevėžį. Dabar jį sėkmingai įgyvendins Panevėžio rajonas.
    Gerbiami panevėžiečiai ir tarybos nariai,
Jūs pagal šią ataskatą, turite galimybę įvertinti nuveiktus darbus. Įvertinę rinkiminius politikų pažadus, jūs galite įsitikinti, kad didžiąją dalimi vykdoma Tėvynės Sąjungos – Lietuvos Krikščionių Demokratų programa davė miestui proveržį ir plėtrą įvairiose jo gyvenimo srityse.
Per 2015 metus dalyvavau visuose 11 tarybos posėdžiuose ir visuose 8 Kultūros ir meno komiteto posėdžiuose. Tarybos deleguotas dalyvavau Lėlių vežimo teatro meno tarybos veikloje. Kaip delegatas dalyvavau Lietuvos savivaldybių asociacijos veikloje.
Savo įniciatyva dalyvavau kitų tarybos komitetų posėdžiuose,  pastoviai susitikinėjau su panevėžiečiais. Aiškinausi jų išsakytas problemas ir galimybes jas spręsti. Konsultavausi su LR Seimo nariais Panevėžiui aktualiais klausimais(pvz. dėl problemų panaikinus elektros energijos supirkimo kvotas AB,,Panevėžio energija"). Domėjausi savivaldybės vykdomais projektais ir darbais. Savivaldybės taryboje, pamatęs, kad meras ir valdantieji nesirūpina priimti miesto gyventojams geriausių sprendimų, perėjau dirbti į opoziciją.
Tačiau ir    būdamas opozicijoje stengiuosi vykdyti rinkiminę TS - LKD programą bei atstovauti savo rinkėjus.

Pagarbiai,
Panevėžio miesto savivaldybės tarybos narys    
Vitalijus Satkevičius            

Panevėžio miesto bendruomenei

Panevėžio miesto savivaldybės merui p. Ryčiui Mykolui Račkauskui

Panevėžio miesto savivaldybės tarybai

       PAREIŠKIMAS - PASIŪLYMAS

2016 m. vasario 12 d.

Panevėžys

Dėl TS – LKD atstovų veiklos Panevėžyje ir pasiūlymų 2016 metų biudžetui

       Mes, Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų atstovai Panevėžio miesto savivaldybės taryboje Vitalijus Satkevičius ir Maurikijus Grėbliūnas, praėjusioje kadencijoje dirbę meru ir vicemeru, kai Lietuvą ir Panevėžį purtė ekonominė krizės pasekmės ir paveldėjome baisiai praskolintą Savivaldybės biudžetą, turėjome kartu su Savivaldybės taryba ir administracija vykdyti valstybės savivaldybei deleguotas ir savarankiškas funkcijas, išlaikyti savivaldybės įmones, įstaigas ir vykdyti miesto plėtros projektus.

      Praėjusios kadencijos merui teko dirbti su komanda, dažnai neturint aiškios politinės daugumos: tai reiškia, kad sprendimus priimti teko pasitelkus Tarybos narius, formaliai nepriklausiusius politinei daugumai.

      Panevėžio miesto savivaldybė, įgyvendindama 2007 – 2013 metų Europos Sąjungos paramos programą, pritraukė į miestą 32 mln. eurų. Paminėtini tokie objektai: Panevėžio LEZ (Laisvoji ekonominė zona), Asfaltuotos 43 žvyruotos miesto gatvės.

Kelių ir gatvių priežiūrai 2011 – 2014 metais panaudota 6,72 mln. eurų (t.y. su Savivaldybės įmonių dividendais). Sutvarkytos Nemuno, Klaipėdos, Ramygalos, Basanavičiaus, Ukmergės, Pušaloto (tarp Janonio g. ir geležinkelio pervažos), Projektuotojų, Biliūno, Katedros, Paliūniškio bei daug kitų susidėvėjusių gatvių. Atidaryta nauja Alanto gatvės atkarpa (nuo žiedo iki Projektuotojų g.). Jai panaudota 0.573 mln. eurų. Taip pat atidaryta nauja Janonio gatvės atkarpa šalia LEZ. Šiems darbams skirti 1.45 mln. eurų. Atnaujini 8 šviesoforų postai ir 14 paaukštintų perėjų. Pastatytas kolumbariumas, atnaujinta Kristaus Karaliaus Katedros kapinių tvora, atnaujinta 1854 m šilumos trasų, už 0,43 mln. Eurų, apsodinti buvę Molainių filtracijos laukai, parengtas Panevėžio miesto atliekų tvarkymo 2014-2020 m. planas. Rekonstruoti 3767 metrai dviračių ir pėsčiųjų takų. Šiam projektui gauta 546 tūkst. eurų Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų ir panaudota 96,24 tūkst. eurų Savivaldybės biudžeto lėšų. Atnaujinta mieste 16 vaizdo stebėjimo kamerų.

       Patvirtinta 19 teritorijų prie esamų daugiabučių namų ir laisvos valstybinės žemės Panevėžio mieste detalieji planai. Namų bendrijos įgijo kur kas daugiau galimybių tvarkytis pačios, pvz., savo kiemuose įrengti daugiau automobilių stovėjimo vietų. Parengta želdynų tvarkymo koncepcija. Pradėtas atnaujinti autobusų transportas. Jų parkas pasipildė naujais ekologiškais autobusais. Pratęstas autobusų eismas iki ,,Dominari" gamyklos Klaipėdos gatvėje. Įvestas naujas naktinis autobuso maršrutas Janonio gatve, dirbantiesiems naktį, po pamainos parvežti namo.

       Pravestos intensyvios ir sėkmingos derybos Lietuvos Respublikos Seime, Vyriausybėje, asocijuoto verslo tarpe dėl valstybinio projekto ,,Rail Baltica" trasos pro Panevėžį, bei keleivių ir krovinių stočių numatymo.

       Patvirtintas 2014 – 2020 m. miesto integruotos teritorijos vystymo programos projektų sąrašas.

       Atidaryta Panevėžio sporto vidurinė mokykla, šiandien tapusi Raimundo Sargūno sporto gimnazija. Renovuotos 6 miesto mokyklos, 12 lopšelių darželių, sutvarkytas Žemynos progimnazijos baseinas. Pradėtas centralizuotas priėmimas į 1-ąsias, 5-ąsias klases ir gimnazijas.

       Įgyvendintas projektas Panevėžys – Lietuvos kultūros sostinė. 2012 metais Cido arenoje suorganizuotas ir įvykdytas Europos dviračių treko čempionatas. Nuo 2010 iki 2014 metų (imtinai) Panevėžyje vyko įvairaus lygio (Europos ir pasaulio) tarptautinės krepšinio varžybos ir čempionatai. Atidaryta dviračių sporto bazė. Miestas pasipuošė akmens simpoziumo ir keramikos simpoziumo darbais. UAB ,,Jaukurai" padovanojo bronzinę Algirdo Varžinsko skulptūrą ,,Gyvenimo žuvis", taip pat Šiauliuose gyvenantis panevėžietis Vilius Puronas padovanojo Panevėžiui meninę kompozicija iš metalo.

       Dar nuo 2010 metų tebevyksta panevėžiečius suburiantis laisvalaikio projektas ,,Susitikime penktadienį", bei kartu su Panevėžio vyskupijos CARITAS organizacija ir VšĮ ,,Švento Juozapo globos namai" tęsiamas projektas ,,Betliejaus sriuba", suteikiantis galimybę gauti sriubos lėkštę apie 50-čiai maisto stokojančių asmenų.

       Panevėžio miesto savivaldybės iniciatyva Lietuvos Respublikos Seimas įsteigė Gabrielės Petkevičiaitės-Bitės atminimo medalį ,,Tarnaukite Lietuvai". Jau kelerius metus Panevėžyje vyksta iškilmingi šio medalio įteikimai Lietuvai nusipelniusiems žmonėms už filantropinę veiklą, pilietinę iniciatyvą, visuomeniškai aktyvią publicistiką ir savanorystės kultūros sklaidą Lietuvoje.

       Panevėžio miesto Garbės piliečių vardai suteikti rašytojai Gabrielei Petkevičaitei-Bitei, skulptoriui Juozui Zikarui, sporto patriarchui Vilhelmui Variakojui, lakūnui, aviakonstruktoriui Vladui Kensgailai ir vyskupui Kazimierui Paltarokui.  

       Pasirašytos dvi tarptautinio bendradarbiavimo sutartys. Tai Draugystės ir bendradarbiavimo sutartis su Ukrainos miestu Vinica bei trišalė Draugystės ir bendradarbiavimo sutartis su Maremurešo apskritimi Rumunijoje.

       Panaudojus 1,33 mln. eurų Europos Sąjungos ir Lietuvos valstybės lėšų, rekonstruota Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė. Kultūros ir poilsio parke bei Senvagėje įrengtos vaikų žaidimų aikštelės. Mieste įrengti pirmieji 8 lauko treniruokliai. Bendradarbiaujant su prekybos centru RYO, gauti ledo ritulio aikštelės bortai ir pradėtas projektas – statyti pačią Ledo areną.                   

       Vadovaujantis įstatymu Panevėžio teritorija buvo suskirstyta į 10 seniūnaitijų, išrinkti seniūnaičiai. Įkurtos vietos bendruomenių tarybos.

       Laisvės aikštėje atnaujinta interneto ,,ZEBRA belaidis" įranga, leidžianti naudotis internetu. Pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Vidaus reikalų ministerija leido miestui dalyvauti projekte ,,Centralizuotas savivaldybės paslaugų perkėlimas į elektroninę erdvę". Savivaldybė atnaujino interneto svetainę www.panevezys.lt. Čia galima diskutuoti, teikti pasiūlymus, skaityti naujienas, rasti teisinius sprendimus. Savivaldybės paskyra įkurta ir socialiniame tinkle ,,Facebook".

       Be to, praėjusią kadenciją baigėme 1.73 mln. eurų sumažinę Savivaldybės įsiskolinimus. Taip pat palikome naujai valdžiai jau patvirtintą 2015 metų biudžetą ir puikias galimybes užbaigti mūsų pradėtus projektus: „Panevėžio dailės galerijos priestato statyba“, „Pėsčiųjų tiltas per Nevėžio upę“, „Nevėžio upės išvalymas nuo praeities taršos“, „Panevėžio socialinių paslaugų centro paslaugų plėtra “(Nakvynės namai), Ledo arena, Kapinių plėtra Šilaičiuose bei „Lopšelio-darželio pastato rekonstravimas, pritaikant viešosios įstaigos Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stoties veiklai, Trumpoji g.1, Panevėžys“ .

Per 2015 metus naujoji Panevėžio miesto savivaldybės tarybos dauguma tuos projektus užbaigė, išskyrus Lopšelio-darželio pastato pritaikymo Greitosios medicinos pagalbos stoties veiklai projektą. Bankrutavus rangovui, sustojo darbai, o situacijoje nesusigaudantys politikai dėl nepanaudojamų lėšų apkaltino Greitosios medicinos pagalbos stoties direktorių, kuriam nebuvo pavesta atsakomybė už šio projekto vykdymą.

Taip pat verslininkai užbaigė ir atidarė pirmąją įmonę LEZ teritorijoje, kuri vadinasi DEVOLD. Kad ši įmonė ten atsirastų, teko skirti daug anuometinio mero ir kitų Savivaldybės kolegų darbo laiko.

Dar pasakytina, kad Lietuvos laisvosios rinkos instituto kasmet atliekamų tyrimų duomenimis 2014 metais Panevėžys tarp 7 didžiųjų miestų buvo trečias (po Klaipėdos ir Vilniaus). Ypač garai įvertinti miesto rodikliai – biudžetas, sveikatos, socialinės rūpybos, medicinos investicijos ir plėtra.

       Gerbiami panevėžiečiai ir tarybos nariai, Jūs išklausę šią faktų suvestinę, turite galimybę įvertinti nuveiktus darbus. Įvertinę rinkiminius politikų pažadus, jūs galite įsitikinti, kad didžiąją dalimi vykdoma Tėvynės Sąjungos – Lietuvos Krikščionių Demokratų programa davė miestui proveržį ir plėtrą įvairiose jo gyvenimo srityse. O dabartinio valdančiojo Pilietinio judėjimo „Kartu“ veiklos rezultatas – kol kas tik sukeltas chaosas Savivaldybėje, priiminėjami neteisingi sprendimai (pvz. Geriamojo vandens kaina daugiabučių namų gyventojams nustatyta brangesnė, negu privačių namų gyventojams), paminta demokratija Savivaldybės taryboje (uždrausta, klausiant išsiaiškinti tiesą). Vietoje atsakingo darbo, rengiantis laimėti Europos Sąjungos projektus Panevėžiui, paskelbta administracijos padalinių reorganizacija. Ruošiamasi atsisakyti kai kurių patyrusių darbuotojų. Negalvojama, kad dabartinis laikas rengti projektus ir derėtis su agentūromis bei ministerijomis, o ypač su VRM dėl URBAN programos, gali būti praleistas nenaudingai. To pasėkoje Panevėžio miesto savivaldybė gali prarasti projektines lėšas, kurios atiteks kuriam nors kitam, geriau pasiruošusiam didžiajam miestui.

       Mes TS–LKD atstovai Panevėžio m. savivaldybės taryboje Maurikijus Grėbliūnas ir Vitalijus Satkevičius, matydami, kad pateiktame projekte nėra jokio proveržio, būsimo biudžeto lėšos numatomos gerinti valdančiųjų įvaizdžiui, bet ne miesto gerovei didinti, įvertinę, kad šiame biudžete dar trūkstamą lėšų kiekį skoloms sumokėti bus galima surasti vėliau padidinus biudžetą, nes šis biudžetas planuojamas net 4045,6 tūkst.eurų mažesnis už pernai faktiškai surinktą biudžetą, o pajamų dalyje valstybė dar didina mūsų savivaldybės gautiną GPM dalį 2.69%, konstatuojame, kad bus galimybė surinkti ne mažesnį biudžetą, negu jis buvo surinktas pernai. Todėl, atsižvelgę į pernai metų rezultatą, bei įvertinę sudarytas sąlygas augimui, teikiame dėl 2016 m. Panevėžio m. savivaldybės biudžeto lėšų paskirstymo tokius pasiūlymus:

       Lėšų šaltiniai:

       1.Sumažinti savivaldybės mero fondą 5.8 tūkst. eurų. Tada mero fonde liks tiek, kiek buvo prieš vykdant projektą Panevėžys – Lietuvos kultūros sostinė, t.y. 8.69 tūkst. eurų;

       2.Sumažinti Rinkodaros, turizmo ir viešųjų ryšių programą 20 tūkst. eurų. Iš jų:

       2.1. Informacinė sklaida – 3300 eurų;

       2.2. Tarptautiniai ryšiai – 500 eurų;

       2.3. Suvenyrai – 4300 eurų;

       2.4. Fotografijos konkurso ,,Mano miestas" ir metų panevėžiečio rinkimams – 11400 Eurų;

       2.5. Expo Aukštaitija stendas – 500 eurų.

Pastaba: tokiu būdu 2 -ojo punkto pasiūlytoms priemonėms biudžete būtų palikta tiek, kiek lėšų buvo skirta pernai.

       3.Numatyti savivaldybės biudžete paimti 1200 tūkst. eurų dividendų iš Savivaldybės kontroliuojamų įmonių (išskyrus AB „Panevėžio energiją“, nes šį bendrovė priversta savo pelnu dengti paskolą už elektrinę).

       Tokiu būdu susidaro 1225800,00 eurų laisvų lėšų.

       Jas panaudoti siūlome taip:

1. Socialinės paramos įgyvendinimo programoje numatyti 3500 eurų projekto ,,Betliejaus sriuba" energijos ir darbo sąnaudoms padengti.
2. Švietimo ir ugdymo programoje numatyti 7000 eurų mokinių rašinių patriotine tema konkursui surengti ir knygai išleisti.
3. Miesto infrastruktūros objektų plėtros, modernizavimo ir priežiūros programoje:

3.1. Siekiant sumažinti automobilių ,,kamščius" piko valandomis, nutiesti Beržų gatvėje ties Ramygalos sankryža trečią judėjimo juostą (šalia UAB ,,Panevėžio gatvės"), perkeliant tą patį šviesoforą ir šioms reikmėms numatyti 8300 eurų;

3.2. Dar nerenovuotų lopšelių-darželių langams ir durims pakeisti skirti 1000000 eurų;

3.3. Miesto apšvietimui gerinti, pakeičiant pasenusius gatvių šviestuvus ekonomiškesniais, skirti 200000 eurų.

4. Kultūros ir meno programoje, kultūros centro Panevėžio bendruomenių rūmų projektui ,,Laisvės pavasaris" skirti 7000Eurų.

Pagarbiai,

Panevėžio miesto Tarybos nariai:

                                         Vitalijus Satkevičius

                                          Maurikijus Grėbliūnas

PANEVĖŽIO MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBOS NARYS 

VITALIJUS SATKEVIČIUS

Panevėžio miesto bendruomenei

Panevėžio miesto savivaldybės merui p.Ryčiui Mykolui Račkauskui

Panevėžio miesto savivaldybės Tarybai

 PAREIŠKIMAS

2016 m. sausio 28 d.

Panevėžys

Dėl teisinių problemų

                      Praėjusį tarybos posėdį, nepaisant savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo nepritarimo, nepaisant Teisės skyriaus vedėjos pastabos, kad pažeidžiamos Teritorijų planavimo įstatymo nuostatos, miesto meras pateikė tarybai sprendimo projektą pripažinti Panevėžio m.savivaldybės tarybos 2014-09-25d. Sprendimo Nr. 1-261, 3 punktą netekusiu galios. Šiuo minėto sprendimo punktu Panevėžio miesto istorinės dalies specialusis planas buvo pripažintas kaip Panevėžio miesto bendrojo plano dalis. Taigi žiūrint teisiškai, nebeliko jokio specialiojo plano, o tik bendrasis planas. O pagal teritorijų planavimo įstatymą, norint keisti bendrąjį planą, reikia prieš tai įvykdyti tam tikras sąlygas: vykdyti bendrojo plano stebėseną, organizuoti bendrojo plano korektūros rengimą, informuoti visuomenę apie rengiamą bendrojo plano keitimą ir sudaryti galimybę visuomenei dalyvauti pačiame planavimo procese. Paprastai visa tai užima nemažai laiko. Nieko panašaus nebuvo padaryta. Klausimas, susijęs su kultūros paveldu net nebuvo nusiųstas apsvarstyti Kultūros ir meno komitetui. Sprendimas taip pat priimtas ,,buldozeriu".

Nebuvo paisoma ir LR Aplinkos ministerijos išaiškinimo, kaip turi būti sprendžiamas šis klausimas.

                      Tarybos nariui Maurikijui Grėbliūnui paprašius Vyriausybės atstovės Panevėžio apskrityje vykdyti savivaldybės leidžiamų teisės aktų priežiūrą, vietoj reikalavimo savivaldybės tarybai atšaukti neteisėtą sprendimą, su tarybos nario raštu pasielgta kaip su karšta bulve: vyriausybės atstovė ėmė klausinėti statybos inspekcijos ar nepažeidžiamas teritorijų planavimo įstatymas? Pastarąjai atsakius, kad ne taip daromi bendrojo plano keitimai, vėl trypčiojimas ir valdžios institucijų klausinėjimas kieno kompetencijai priklauso imtis teisinių veiksmų dėl neteisėto Panevėžio savivaldybės tarybos sprendimo. Keista, bet kaip žiniasklaidoje teigia pati vyriausybės atstovė, klausimo ,,ką daryti?" su praėjusios kadencijos savivaldybės taryba jai nekildavo. Kas atsitiko dabar? Ar tokiu neveiklumu tikimasi užsidirbti balų pakartotiname konkurse į Vyriausybės atstovo vietą?

                      O merui ir valdantiesiems panašu, kad visiškai nusispiauti į įstatymus. Kaip jau kalbėjau praėjusįjį tarybos posėdį meras, buvo pasiruošęs paaukoti logišką ir stiprią savivaldybės poziciją teisme, kur Kultūros paveldo departamentas be pagrindo išėmė iš savo registro Panevėžio miesto istorinės dalies teritorijos vertingųjų savybių vertinimo aktą, parengtą nepriklausomų ekspertų komisijos, sudarytos teisėto konkurso būdu.

                      Spręskite patys, argi neakivaizdus verslo ir valdžios institucijų susitarimas ir veikimas?

2013 rugpiūčio 29d. Savivaldybės tarybai patvirtinus Panevėžio istorinės dalies specialųjį planą, konkurso būdu išrinkta ekspertų (mokslininkų) taryba užregistruoja minėto plano vertingųjų savybių vertinimo aktą kultūros paveldo registre. Trumpai ten pabuvęs aktas staiga dingsta iš registro.

Tada vienas suinteresuotas verslininkas, įsigijęs sklypą žaliojoje zonoje ir siekdamas bet kuria kaina jame gauti leidimą statybai, apskundžia teismui statybos inspekciją, kam ši suderinusi Panevėžio istorinės dalies specialųjį planą.

                      Panevėžio miesto savivaldybė kreipėsi į teismą kodėl Kultūros paveldo departamentas neteisėtai išėmė kultūros vertybių vertinimo aktą iš kultūros paveldo registro ir į prokuratūrą dėl viešojo intreso gynimo, tačiau prokuratūrai atsisakius ginti viešąjį interesą (neva, tegul sprendžia teismas),

                      Pirmiau Šiauliuose įvyko teismas dėl verslininko skundo ir pastarasis laimėjo prieš Statybos inspekciją, nes specialiojo plano vertingų savybių vertinimo akto nebuvo Kultūros paveldo registre. Statybos inspekcija apskundė sprendimą aukštesniam teismui.

                      Šių metų sausio 20d. Vilniuje turėjo įvykti teismo posėdis, dėl neteisėtai iš kultūros paveldo registro išimto Panevėžio miesto istorinės dalies specialiojo plano vertingųjų savybių vertinimo akto.    Kaip jau minėjau anksčiau, praėjusį posėdį savivaldybės taryba pripažindama Panevėžio m.savivaldybės tarybos 2014-09-25d. sprendimo Nr. 1-261, 3 punktą netekusiu galios, susilpnino savo poziciją būsimame teisme. Tačiau Panevėžio miesto meras pasielgė dar drąstiškiau. Jis iki teismo posėdžio išsiuntė teismui raštą, kad Panevėžio miesto savivaldybė atsisako prašymo. Sausio 20d. teismas patenkino šį savivaldybės tiesiogiai išrinkto mero nurodymu pateiktą pareiškimą ir bylą nutraukė.

Taigi meras kapituliavo be mūšio.

                      Šiandien tarybai pateikti klausimi apskritai sumažinti istorinės dalies dydį ir rengti Panevėžio miesto istorinės dalies ir apsaugos zonos ribų nustatymo bei tvarkymo specialiojo plano keitimą. Iš esmės teisiškai niekas nepasikeitė. Vėl sprendimo nederina architektas ir teisininkė. Vėl sprendimas parengtas nesivadovaujant LR Teritorijų planavimo įstatymu. Vėl klausimas nebuvo svarstytas Kultūros ir meno komitete. Ir sprendimui priimti vėl parengtas daugumos buldozeris.

                      Panašu, kad istorinės dalies speciaiajame plane nebebus autobusų stoties. Prisiminkite panevėžiečiai vieno Seimo nario suorganizuotą mitingą prieš merą Vitalijų Satkevičių. Neva jis norįs autobusų stoties teritorijoje statyti septynaukštį. Net buvo nešiojamos mero ir administracijos direktorės marionetės. Tai buvo melas. Priimtame sprendime buvo apribojimas statyti tik iki trijų aukštų pastatus. Dabar, kai pateiktoje sprendimui schemoje visai nebematyti jokių apribojimų autobusų stoties teritorijoje, galės ten išdygti ir devynaukštis. Ir panašu, kad tie, kurie buvo susirinkę į mitingą, dabar jau neateis piketuoti prieš šį sprendimą. Jie neateis, nes iš jų atimta galimybė operatyviai sužinoti apie valdžios ,,fintus", nes viskas sprendžiama paskubomis, paslapčia, o ne taip kaip reikalauja Teritorijų planavimo įstatymas.

                      Panašu, kad Panevėžyje galioja kiti įstatymai. Panašu, kad Panevėžyje nebėra kam ginti viešojo intereso. Panašu, kad būdamas turtingas ir susivienijęs su valdžia gali viską pasiekti, nors fiksuotu momentu teisės aktai tau yra ir nepalankūs. Bet tai galima tik turtingam. To deja negalima paprastam panevėžiečiui. Apie panevėžiečių gerovę ir teisingumą daug gali postringauti tik ponas meras su savo prievaizdu iš Seimo.  

                      Panevėžyje STT ir prokuratūra gali tąsyti buvusį merą už tai, kad jis neva nepranešė tarybos nariams ir šie balsavo neva nežinodami, kad krepšinio federacijai skirti pinigai už Europos čempionatą ir penkerių metų tarptautines varžybas gali galiausiai nukeliauti privataus viešbučio rekonstrukcijai.

                      Pateikti prokuratūrai garso įrašai ir posėdžių protokolai liudija, kad visi taryboje viską žinojo ir spaudė buvusį merą teikti tuos sprendimų projektus tarybai. O iškviesti į Stt liudyti – išsigynė.

                      Bet kas gi galėtų paneigti, kad ar jau 2010 metais buvusio buvusių KGB rūmų šeimininko planuose negimė tikslas   paimti absoliučią valdžią Panevėžyje ir tvarkytis taip, kaip jam reikia, o savo galimais konkurentais atsikratyti struktūrų pagalba. Nes Įtariamųjų registre parašyta, kad nusikalstamą veiką aš neva padariau 2010 vasario 1d. Kai tuo tarpu meru buvau išrinktas 2010 sausio 21d. O pirmą kartą čempionato detales sužinojau tik 2010 vasario 12d. Vyriausybėje. Tai liudija garso įrašas. Žodžiu, tebegalioja KGB principas: ,,Duokite žmogų, o bylą mes jam sukursime". O kai paimsime valdžią – mes būsime įstatymas. O demokratija palauks.

Pagarbiai,

Panevėžio miesto Tarybos narys                                     Vitalijus Satkevičius

             Detalusis planas, specialusis planas, bendrasis planas tai dokumentai, apie kuriuos LR vietos savivaldos įstatyme nurodyta, kad teritorijų planavimas, savivaldybės bendrojo plano ar dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas yra savarankiškoji savivaldybės funkcija.

Panevėžio miesto savivaldybės administracija 2015–12–17d. užregistravo Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos raštą ,, Dėl paaiškinimo" (registracijos Nr.(14-3)-D8-9463; savivaldybės registracijos Nr.20–3924(4.12). Jame be kita ko rašoma:

LR teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta: ,,Savivaldybės tarybos patvirtinti savivaldybės lygmens ar vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentų (išskyrus specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentus) sprendiniai konkretizuoja savivaldybės bendrojo plano sprendinius ir savivaldybės tarybos sprendimu specialiojo teritorijų planavimo dokumentai pripažįstami savivaldybės bendrojo plano sudedamąja dalimi"; 28 straipsnio 9 dalyje - ,,Savivaldybės tarybos patvirtinti savivaldybės lygmens ar vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentų (išskyrus specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentus) sprendiniai, savivaldybės tarybos sprendimu pripažinti savivaldybės bendrojo plano sudedamąja dalimi, registruojami kaip atitinkamų teritorijų planavimo dokumentų korektūros". Teritorijų planavimo įstatyme nurodyta, kad savivaldybės bendrieji planai galioja neterminuotai.

              Taigi Panevėžio miesto savivaldybės taryba 2014 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Nr. 1-261 ,,Dėl specialiojo teritorijų planavimo dokumentų pripažinimo savivaldybės bendrojo plano sudedamąja dalimi" pripažino Panevėžio miesto istorinės dalies teritorijos ir apsaugos zonos ribų nustatymo bei tvarkymo specialųjį planą sudėtine Panevėžio miesto savivaldybės Bendrojo plano dalimi.

            Tai reiškia, kad bet koks bandymas ką nors keisti, šiuo atveju priimtį tarybos sprendimą, atšaukiantį specialiojo plano pripažinimą Bendrojo plano dalimi, tampa Bendrojo plano keitimu.        O norint keisti bendrąjį planą, galioja LR Teritorijų planavimo įstatymu nustatytos procedūros, kurių privalo laikytis visi, net ir tiesiogiai išrinktas bei nesuderėtas meras. Nes jis, kaip ir kiti tarybos nariai š.m. balandžio 17d. davė priesaiką laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų. Tos procedūros apima bendrojo plano įgyvendinimo stebėseną, korektūros rengimą, visuomenės informavimą ir galimybės visuomenei dalyvauti planavimo procese sudarymą. Gerbiami kolegos, ar manote, kad dabar skubiai parengtas sprendimo projektas prisilaikant šių įstatymo reikalavimų?

          Galima tik spėlioti apie priežastis, kurios privertė poną merą įtraukti į tarybos darbotvarkę klausimą, prieštaraujantį įstatymui. Keista, kad pats, turėdamas architekto profesiją, jis nepaiso vieno pagrindinių įstatymų, kuriais privalo vadovautis architektai. Jis įtraukė klausimą į darbotvarkę nepaisydamas nei savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo nepritarimo ir Teisės skyriaus vedėjos pastabos, primenančios laikytis įstatymo normos, nei Aplinkos ministerijos paaiškinimo apie įstatymines nuostatas dėl bendrojo plano ir jo sprendinių keitimo galimybės.

             Be to meras, pasiruošęs paaukoti logišką ir stiprią savivaldybės poziciją teisme, kur Kultūros paveldo departamentas be pagrindo išėmė iš savo registro Panevėžio miesto istorinės dalies teritorijos vertingųjų savybių vertinimo aktą, parengtą nepriklausomų ekspertų komisijos, sudarytos teisėto konkurso būdu.

             Tarybai priėmus mero pateiktą sprendimo projektą, iškils pavojus savivaldybei pralaimėti bylą teisme. O kas gali užtikrinti, ar tada nereikės savivaldybei gražinti Europos Sajungos skirtas lėšas specialiajam planui parengti. Taigi ponas mere ir gerbiami tarybos nariai, prieš balsuojant siūlome gerai pamastyti apie pasėkmes, kurios gali sekti po šio sprendimo priėmimo.

              Kas galėtų paneigti, kad balsavimas už šį sprendimo projektą nėra įtakotas šantažo, ar įsipareigojimų už tam tikrą naudą pasėkmė.

Pagarbiai,

Panevėžio miesto Tarybos nariai:

 Maurikijus Grėbliūnas

 Vitalijus Satkevičius

Panevėžio miesto savivaldybės merui p.Ryčiui Mykolui Račkauskui

Panevėžio miesto savivaldybės Tarybai

          PAREIŠKIMAS

2015 m. gruodžio 7 d.

Panevėžys

Dėl Panevėžio miesto savivaldybės tarybos nesikreipimo

į Lietuvos Respublikos Seimą, dėl Panevėžio termofikacinės

elektrinės gaminamos elektros energijos supirkimo kvotų.

1997 metų rugsėjo mėnesį buvo įkurta AB „Panevėžio energija“. Tai regioninė šilumos tiekimo įmonė, tiekianti šilumą Panevėžio miesto, Kėdainių, Kupiškio, Pasvalio, Rokiškio, Zarasų ir Panevėžio rajonų šilumos vartotojams.

                     Lietuvos Respublikos Seimas 2002 m. spalio 22 d. nutarimu Nr. IX-1130 patvirtino Nacionalinę energetikos strategiją, kurią vykdant buvo pastatyta Panevėžio termofikacinė elektrinė. Akcinei bendrovei ,,Panevėžio energija" ši elektrinė kainavo apie 130 mln.Lt. (37.6 mln.Eur.). Didžioji šios sumos dalis buvo skolintos lėšos.

                      Pastačius elektrinę, už dalį pagamintos elektros energijos, kiekvienais metais valstybė skirdavo bendrovei viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) rėmimo kvotą, už kurią gautomis lėšomis bendrovė dengdavo elektrinės statybos paskolą. Visa paskola numatyta išmokėti 2020 metais. Iki šiol valstybė skirdavo VIAP kvotas nuo 180 GWh iki maždaug 70 GWh per metus. Šiuo metu dar liko sumokėti 8,5 mln.Eur. skolos.

                      Kadangi Panevėžio miesto savivaldybė nesikreipė dėl šio klausimo nagrinėjimo Lietuvos Respublikos Seime, nes ši elektrinė Panevėžyje pastatyta vadovaujantis aukščiau paminėtu LR Seimo nutarimu, klausimas nebuvo aktualizuotas aukščiausiu lygiu ir Lietuvos valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija panaikino iškastinio kuro elektrinių rėmimą viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) lėšomis. Be to savo metodikoje įdėjo draudimą iš šiluminės energijos kaštų dengti elektrinės statybos paskolą. Tai reiškia, kad AB ,,Panevėžio energija" turės paskolą dengti savo pelno sąskaita. Iškyla grėsmė bendrovės vykdomų investicinių projektų finansavimui ir panašu, kad nebeliks galimybės savivaldybėms - bendrovės akcininkėms išsimokėti dividendus. Pastarųjų dėka Panevėžio miesto savivaldybė ženkliai pagerino susidėvėjusias gatvių dangas. Kitos savivaldybės taip pat gerinę savo infrastruktūrą, tų lėšų nebeturės.

                      Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, pakartotinai siūlau kreiptis į Lietuvos Respublikos Seimą, siekiant aktualizuoti šį Panevėžiui ir dar šešioms Aukštaitijos savivaldybėms svarbų klausimą ir prašyti Seimo išspręsti iki galo savo nutarimo (uždarius Ignalinos atominę elektrinę, aprūpinti Lietuvą elektros energijos gamybos pajėgumais) vykdymą, neužkraunant šios finansinės naštos ant savivaldybių, tuo sumažinant jų finansinius pajėgumus.

                      Pirmą kartą siūliau kreiptis į Seimą 2015 m. spalio 15 d., bet jokios reakcijos iš jūsų šiuo klausimu negavau.  

Pagarbiai,

 Panevėžio miesto Tarybos narys                                     Vitalijus Satkevičius