Panevėžio miesto meras Rytis Mykolas Račkauskas klaidina Panevėžio bendruomenę, pavaizduodamas save gelbėtoju, atseit išsprendusiu ankstesnės valdžios neveiklumo suprojektuotą problemą. Tačiau taip nėra. Gali būti, kad mūsų merui Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas–Lietuvos ir Latvijos valstybių siena specialiojo plano (toliau –
Specialusis planas) rengėjai ir organizatoriai nesusizgribo paaiškinti, jog intermodalinis terminalas net ir nebuvo Panevėžyje numatytas todėl, kad meras nesuprato, jog Panevėžyje planuojamą statyti terminalą, reikia vadinti regioniniu krovinių terminalu. Pastaruoju metu viešai aptariant Rail Baltica geležinkelio vėžės Specialiojo plano rengimą, intermodaliniais vadinti tik tie, kurie buvo priskiriami pirmos pakopos intermodaliniams terminalams. Panevėžyje numatytas
statyti krovinių terminalas būtų priskiriamas antrajai pakopai.
Tačiau iš to, kas buvo pateikta Panevėžio miesto savivaldybės tinklapyje, kaip
intermodalinio terminalo gelbėjimas, galima buvo suprasti, kad meras Rytis Mykolas Račkauskas nežinojo apie AECOM (Rail Baltica galimybių studijos rengėjos 2011 m.) pasiūlytą „Realiausią variantą“, kuriame sakoma, kad pirminiai intermodaliniai terminalai numatyti, Taline, Rygoje Kaune ir Vilniuje, o antriniai (t.y. mažesni, regioninės reikšmės) – Panevėžyje ir Pernu. Taip pat peršasi išvada, kad meras nežinojo ir apie SWECO atliktą poveikio aplinkai vertinimą (2013 m.), kuriame teigiama, kad būtinas Panevėžio bendrojo plano sprendimų
peržiūrėjimas, nes planuojama trasa kerta Panevėžio pramonės parko ir gyvenamosios statybos plėtrai numatytas teritorijas, kad būtina lokalizuoti stočiai ir logistikos terminalams tinkamas teritorijas? Visi objektai turėjo būti planuojami ir statomi iš projektui numatytų europinių ir bendrojo finansavimo valstybės lėšų, t.y. neeikvojant Savivaldybės biudžeto.
Tad ar suprantama merui yra visa įvykių, susijusių su rengiamu Specialiuoju planu, raida?
Pasistengsiu trumpai nušvieti visiškai nesenų įvykių eigą taip, kad ir neskaičius ankščiau minėtų dokumentų, meras susivoktų situacijoje.
Neatsižvelgdami į AECOM studijoje ir SWECO poveikio aplinkai vertinime pateiktas rekomendacijas, Rail Baltica Specialiojo plano organizatoriai – Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ rengdami techninę užduotį Specialiojo plano rengėjams „pamiršo“ į ją įrašyti Panevėžio regioninį krovinių terminalą.
Todėl Specialiojo plano rengėjai – URS Infrastructure & Environment UK Limited, atstovaujama URS Infrastructure & Environment UK Limited filialo Lietuvos Respublikoje, terminalo Panevėžyje ir nenumatė. 
Kad Panevėžio regioninis krovinių terminalas taip paslaptingai „išgaravo“, tapo aišku tik 2015 m. kovo 18 d., Panevėžio miesto Rail Baltica darbo grupės nariams lankantis Bauskėje, kurioje vyko Rail Baltica Specialiojo plano pristatymas.
Kokios gali būti tokių magiškų „išnykimų“ priežastys labai įtikinamai savo prisistatymo kalboje gegužės 14 d. Panevėžio miesto savivaldybės tarybos posėdyje paaiškino pretendentas į Savivaldybės administracijos
direktoriaus pavaduotojus – Ramūnas Vyžintas. Jo manymu „kalta“ nauja atšaka iki Vilniaus, kuriai reikia papildomų lėšų. Taigi, mero komandoje yra žmonių, žinančių situacijos detales. Tik reikia su jais kalbėtis.
Tokia padėtis, kokia susidarė dabar – dar ne pasaulio pabaiga, kaip bando žiniasklaidoje pavaizduoti dabartinis Panevėžio miesto meras Rytis Mykolas Račkauskas.
Elektroninėje erdvėje Specialiojo plano rengėjai paskelbė, kad plano rengimas vyksta nuo 2014 m. lapkričio 27 d. iki 2015 m. gruodžio 15 d. Ten pat paskelbtoje informacijoje nurodyta, kad galima Specialiojo plano rengėjams ir organizatoriams pateikti pasiūlymus dėl strateginio pasekmių aplinkai vertinimo (toliau – SPAV) ataskaitos, kurioje, pirmiausiai aptariama, kokie objektai numatomi Specialiajame plane. 
Šiuo metu dar tebevykdoma minėtos ataskaitos korektūra. Ir kas gali paneigti, kad (kaip įprastai) stringant tarptautiniams derinimams, rengimo terminas bus pratęstas ir laiko bus pakankami reikiamiems Panevėžio dokumentams parengti?!
Jokia birželio 1 d. data, apie kurią kalba miesto meras Rytis Mykolas Račkauskas, skelbiamuose dokumentuose nėra minima! Todėl Panevėžio miesto savivaldybės tarybos valdančiajai daugumai reikia ne trypčioti vietoje, dalinantis postus ir keliant sau atlyginimus, o greičiau suktis ir, pasitelkus Savivaldybės administraciją, rengti įrodymą – galimybių studiją, kad regioninis krovinių terminalas yra tikrai reikalingas. Tai, kad toks dokumentas geriausiai pagrįstų panevėžiečių poreikius, Specialiojo plano rengėjai patarė tik 2015 m. balandžio 14 d. Panevėžio miesto savivaldybės tarybos posėdžio metu. Taip pat Posėdžio protokole užfiksuoti AB „Lietuvos geležinkeliai“ atstovo Antano Zenono Kaminsko žodžiai, kad dar nevėlu atsižvelgti į
Panevėžio reikmes.
Iki tol vykusių Rail Baltica projekto pristatymų ir susitikimų metu
(užfiksuota protokoluose) Panevėžio miesto savivaldybė buvo giriama už iniciatyvumą ir nuoseklų dėmesį vykdomiems darbams.
Neatsisakome padėti ir dabar, jau tiesiogiai nedalyvaudami valdančiosios daugumos veikloje. Jau 2015 m. gegužės 14 d. vykusiame Panevėžio miesto savivaldybės Tarybos posėdyje galėjo būti priimti reikiami sprendimai, perskirstant investicijų dokumentams rengti numatytas lėšas, pavedant rengti bendrojo plano
pakeitimus ir atliekant galimybių studijai parengti reikalingus darbus.
Tiesą sakant, gal ir sunku savivaldybės administracijos direktoriui Tomui Juknai suprasti, kokius tuos parengiamuosius darbus reikia atlikti, nes, kaip jis pats sakė, paskiriant jį direktoriumi, nėra susipažinęs su Savivaldybės administracijos darbu. Bet, jei susipažinimas vyks, vykdant tarnybinius patikrinimus ir tyrimus dėl to, ko pats nepavedė daryti, tai niekur iš „mirties taško“ ir nepajudėsim.
Taigi, prieš gelbėjant pasaulį, reikia nustoti klaidžioti Savivaldybės trečiajame aukšte ir perskaityti bent jau tuos dokumentus, kurie paskelbti viešojoje erdvėje.

Visada Jūsų,
Vitalijus Satkevičius - Panevėžio miesto savivaldybės Tarybos narys